Minimalizmo galia

Abstract

Monografijoje nagrinėjama minimalistinė raiška ir jos principais remiantis sukuriamos šiuolaikinės minimalistinės formos specifika bei evoliucija. Temos aktualumą lemia minimalistinės raiškos populiarumas šiuolaikinėje architektūroje. Šis leidinys papildys esamų mokslinių minimalistinės raiškos šiuolaikinėje architektūroje tyrimų aruodą pirminių minimalistinės raiškos ištakų ir raidos, sąsajų su miestų planavimo idėjomis, geografinio paplitimo analize. Jame bandyta tiksliau apibrėžti šiuolaikinio minimalizmo vietą laike ir erdvėje; išryškinti minimalistinės raiškos specifiką, tikslus, prioritetus ir kompozicines priemones. Monografijoje siekiama įrodyti, kad bet kokia forma – tiek pirminė, tiek hiper - gali būti minimalistinė, jei atitinka svarbiausius minimalistinės raiškos kriterijus: paprastumą, vientisumą, grynumą ir idėjinį pagrįstumą. Minimalistinės formos šiuolaikinėje architektūroje raidos tendencijos, jos transformacijos galimybės ir yra šio darbo objektas. Mokslinis ir praktinis darbo tikslas – atskleisti tobulumo, harmoningumo siekių realizavimo būdų šiuolaikinėje architektūroje dinamiką per maksimalų paprastumą, minimumą. Iškeliama nauja, iki šiol pasaulinėje menotyros praktikoje neįvardyta minimalistinės formos transformacijos, virtimo hiperpaviršiais, hiperminimalistine forma idėja, pateikiamas jos realizacijos modelis bei numatomos jo galimo taikymo architektūros praktikoje bei moksliniuose tyrimuose perspektyvinės gairės. Monografija skirta architektams, mokslininkams, menininkams, projektuotojams, taip pat akademiniam jaunimui.

This monograph explores minimalist expression, the principles of which serve a basis for the development of the characteristics and evolution of modern minimalist form. The topic is important because of the popularity of minimalist expression in modern architecture. This publication will contribute to the existing scientific research of minimalist expression in modern architecture by offering ideas about primary sources and the development of minimalist expression, its relationship to city planning, and the analysis of its geographical distribution. This work attempts to provide a more precise definition of the temporal and spatial position of modern minimalism and to highlight the peculiarities, aims, priorities, and compositional means of minimalist expression. The monograph seeks to prove that any form, both primary and hyper-, can be minimalist, provided it complies with the key criteria of minimalist expression: simplicity, integrity, purity, and validity of ideas. The subject of this study includes the trends in the development of the minimalist form in modern architecture and form transformation possibilities. The scientific and practical aim of the work is to disclose the dynamics of methods leading to the achievement of perfection and harmony in modern architecture by way of maximum simplicity and minimalism. A new idea - not yet identified in the global study of art - that the minimalist form will undergo a transformation and become a hypersurface or a hyperminimalist form is developed. A model for the realisation of the idea is presented together with possible guidelines of application in architecture and scientific enquiry. The monograph is intended for architects, scientists, artists, designers, and young academics.