Antropogeninių taršos šaltinių įtaka upės Armonos vandens kokybei

Abstract

Pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius upių ekologinė būklė klasifikuojama į labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą. Apie pusė Lietuvos upių neatitinka geros arba labai geros ekologinės būklės. Upių vandens kokybei turi įtakos sezoniniai pokyčiai bei antropogeninė tarša. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti antropogeninių taršos šaltinių įtaką upės Armonos vandens kokybei. Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant Vilniaus kolegijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Tyrimo atlikimo data nuo 2015 metų spalio iki 2016 metų birželio mėn. Armonos vandens mėginiai buvo paimti skirtingose upės atkarpose laikantis standarto LST ISO 5667-6:2015 reikalavimų. Mėginių paėmimo vietos buvo pasirinktos įvertinus šalia upės esančius galimus taršos šaltinius. Siekiant įvertinti upės vandens kokybę buvo atlikti mėginių fizikinių-cheminių parametrų tyrimai. Upės vandens kokybei įvertinti buvo nustatomi parametrai: savitasis elektrinis laidis (LST EN 27888:2002), aktyvi vandens reakcija (LST ISO 10523:2012), spalva (LST ISO 7887:2012), skendinčios medžiagos (LST EN 872:2005), biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (ISO 5815-2:2003), fosfatinis fosforas (LST EN ISO 6878:2004), bendrasis fosforas (LST EN ISO 6878:2004), nitratinis azotas (LST ISO 78903:1998), nitritinis azotas (LST EN 26777:1999), amonio azotas (LST ISO 7150-1:1998) bei bendrasis azotas (LST EN ISO 11905-1:1997). Gauti rezultatai buvo lyginami su upių geros ekologinės būklės rodiklių vertėmis. Nustatyta, kad upę labiausiai teršia šalia vykdoma žemės ūkio veikla, gyventojai, kurių namų ūkiai neprijungti prie nuotekų surinkimo tinklų bei į upę išleidžiamas valymo įrenginių vanduo. Armonos vanduo neatitinka nustatytų upės geros ekologinės būklės reikalavimų atkarpose ties Vidumiškių kaimu, žemiau Deltuvos kaimo, upės ištakoje, aukščiau Siesiko ežero ir žemiau santakos su Pavarklu.

Surface water pollution adversely affects the balance of ecosystems and the human health. Pollution sources can be classified into two major categories: anthropogenic (man-made) and natural sources. The sources of water anthropogenic pollution are categorized as being point sources of pollution and non-point sources of pollution. Point sources of pollution occur when the polluting substance is emitted directly into the waterway. Non-point sources of pollution are scattered or diffused sources of pollution, with no specific location where they discharge into a body of water. The aim of the research was to evaluate the influence of anthropogenic sources on the water quality of the Armona River. The influence of anthropogenic activities on the quality of river water manifests within the changes in physicochemical parameters. For this study, the water samples were collected from eight sites located along the Armona River during the period within October to December 2015 and May and June 2016. The parameters of the water quality including electrical conductivity, pH, colour, suspended solids, biochemical oxygen demand after 7 days, phosphate phosphorus, total phosphorus, nitrate nitrogen, nitrite nitrogen, ammonium nitrogen and total nitrogen were determined using the standard methods LST EN 27888:2002, LST ISO 10523:2012, LST ISO 7887:2012, LST EN 872:2005, ISO 5815-2:2003, LST EN ISO 6878:2004, LST ISO 7890-3:1998, LST EN 26777:1999, LST ISO 7150-1:1998 and LST EN ISO 119051:1997 respectively. The mean values of the measured parameters were compared with the requirements for “good ecological status”. The physicochemical analysis of the Armona River samples showed that the top polluter of the river is the nearby agricultural farms, i.e. the residents whose households are not connected to the wastewater collection systems and treatment facilities. The Armona water does not comply with the requirements set for the good ecological status of rivers in the sections near Vidumiškiai Village, below Deltuva Village, at the beginning of the river, above Lake Siesikai and below the confluence with the River Pavarkla.