Fišerių šeimos koplyčia Gaurėje: išlikimo ir atkūrimo perspektyvos

Abstract

Žvelgdami į Lietuvos provincijos sakralinį paveldą, nesunkiai pastebime aštrėjančias apleistų, dažniausiai istorizmo laikotarpio koplyčių išlikimo problemas. Matome, jog įvairių epochų didieji sakraliniai objektai – bažnyčios ir vienuolynai dėka valstybės pastangų dar geba išlikti, to negalima būtų pasakyti apie lokalių, ypač buvusiose dvarvietėse pastatytų privačių koplyčių būklę. Hipotetiškai būtų galima teigti, jog veikiausiai šių objektų nykimą sąlygoja ne tik lėšų stygius, bet ir strateginės vizijos stoka, trūksta idėjinių ir praktinių orientyrų kokiu funkciniu pavidalu šie pastatai galėtų atgimti. Pravartu išanalizuoti, kokiomis kryptimis galima ieškoti racionalių išeičių iš susidariusios situacijos. Tyrimo pagrindu pasirinkta neoromantinio stiliaus koplyčia-mauzoliejus esanti Tauragės r. Gaurėje, šis sakralinis objektas tyrime atskleidžiamas kaip dar Lietuvos istorijai nežinomų faktų liudininkas, architektūriniai tyrinėjimai perpinami su išryškėjančiais iki tol nežinotais, istoriniais faktais ar net legendomis. Įvardijamos esminės dabartinės pastato eksploatavimo ydos, nepriežiūros pasekmės ir būtini skubūs sprendimai. Kartu aptariamos šio pastato atgaivinimo ir pritaikymo naujoms reikmėms galimybės ir priemonės.

A look at the sacral heritage of the Lithuanian provinces reveals the problems of the deteriorating condition of abandoned chapels, mostly from the period of Historicism. If the larger sacral objects of various periods – churches and monasteries – can survive thanks to the efforts taken by the state, the same cannot be said about local chapels, above all private chapels built in the former manor estates. Hypothetically we could assert that the deterioration of these objects is probably a result not only of the lack of means, but also of the absence of a strategic vision, ideological and practical guidelines of the functional shape in which these buildings could be revived. It would be useful to analyse the possibilities of rational solutions to deal with this situation. A chapel-mausoleum of the neo-romanticist style in the town of Gaurė, Tauragė district, has been chosen as the basis for research. This sacral object is presented as a witness of still unknown facts in the history of Lithuania, and architectural research is combined with the newly emerging historical facts or even legends. The basic flaws in the building’s maintenance, the consequences of neglect and the necessary urgent solutions are indicated. Alongside, the possibilities and means of reviving this building and adapting it for new purposes are discussed.