Medis architektūroje – medžiagos metamorfozės

Abstract

Straipsnyje tyrinėjamos medžio medžiagos ir imitavimo reiškinio architektūroje sąsajos. Imitacijų taikymas architektūros eksterjeruose, interjeruose yra menkai profesionalų ir visuomenės nagrinėta problema, ir tai neretai lemia diskutuotinų sprendimų priėmimą kūryboje. Mes nė nesusimąstome, kad kasdienėje šalia esančioje architektūroje esama paviršių, kurie atrodo kaip patraukli, natūrali ar madinga medžiaga, bet iš tikro tai kita materija, originalo imitacija, tik autentiškos medžiagos atvaizdas. Analizuojamos dvi imitavimo reiškinio formos. Pirmoji – kai iš medžio padarytas, sukonstruotas architektūros objektas ar jo detalės vaizduoja, „apsimeta” kitos medžiagos statiniu. Antrasis variantas atvirkštinis – kai kita medžiaga imituojamas medis. Kiekvienu atveju susiduriama su didele pavyzdžių gausa, imitacijos ir tikrosios medžiagos panašumo laipsniu. Abi imitacijų formos, nepaisant jų kontroversiškumo, liudija ypatingą tikrojo medžio kaip medžiagos patrauklumą architektūroje.

The connection between wood material and the phenomenon of the imitation is the theme of the paper. Using the imitation in the exteriors and interiors of architecture is not well known among professionals and society. This problem is connected with the quality of the architecture. There are a many surfaces that look attractive, natural and fashionable in our everyday environment but are only images, copies, imitations, of the real material,. Two forms of this phenomenon are analyzed. The first is when the architectural object is made from timber but it appears as built from other material. The second option is the reverse, namely, when wood is imitated by other material. In both cases, one meets with: a large number of examples, a degree of similarity between imitation and true material, and the rationality, ingenuity, and honesty of the creator. Despite the controversy, both manifestations show a very special attraction for real wood in architecture.