Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įtvirtinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos

Abstract

Antroje straipsnio dalyje atskleidžiamos metodologinės jaunimo padėties darbo rinkoje vertinimo problemos, išryškinant jaunimo nedarbo lygio rodiklio skaičiavimo metodines problemas. Be to, analizuojami kiti papildomi rodikliai, kurie padeda objektyviau įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje. Įprastas (tradicinis) nedarbo lygis, išreikštas jaunų bedarbių ir šios amžiaus grupės darbo jėgos procentiniu santykiu, rodo darbo jėgai priskiriamos jaunimo dalies darbo nesuradimo tikimybę, o bedarbių / gyventojų skaičiaus santykis - problemos svarbą visam gyventojų skaičiui. Įprastas jaunimo nedarbo lygio rodiklis, skaičiuojamas nuo darbo jėgos, formaliai objektyviai išreiškia tiriamos bedarbių grupės nedarbo intensyvumo mastą, tačiau neparodo realios situacijos darbo rinkoje, kai kalbama apie jaunimo, kaip visos amžiaus grupės (visumos), nedarbą. Ypač tai akivaizdu operuojant faktiniais duomenimis, kurie rodo padėtį Lietuvos darbo rinkoje. 2006 m. darbo jėga sudarė tik 26 proc. šalies jaunimo. Taigi oficialus nedarbo lygio rodiklis apibūdina tik 26 proc. jaunimo padėtį, kiti 74 proc. lieka už vertinimo ribų.Trečioje dalyje aprašomi jaunimo padėties, darbo rinkos ir atskirų šalies socialinės ir ekonominės raidos rodiklių ryšiai. Viena iš galimybių išsamiau rodiklių ryšius - koreliacinė analizė. Gauta nemažai koreliacinių rodiklių, kurie rodo, kad formalūs aptariamų veiksnių ryšiai nėra statistiškai reikšmingi. Tačiau į koreliacijos koeficientų skaičiavimus vertėtų žiūrėti labiau kaip į bandymą nustatyti egzistuojančio tiriamų reiškinių ryšio kryptį. Tai padeda kiekybiškai įvertinti esamus pokyčius bei atskleisti prieštaringų tendencijų priežastis.

The conclusion is that the relation between the indicator of the unemployed part of young and other indicators is the toughest one, although the increase of the part of youth is not the criterion of unemployment intensity (its rate). On the other hand, the imperfection of the youth unemployment rate is not characteristic of this indicator, and its values of correlation are noticeably higher and in most cases statistically significant in comparison with the other indicators used in the analysis. The dynamics of this indicator, which expresses the increased conditional youth competition possibilities in the labour market, react to essential changes of the social, economic and demographical environment in the best way in most cases. Considering the imperfection of the traditional unemployment rate, which is obvious from the analysis, the authors suggest to employ widely the other indicators characterising youth position in the labour market, which allow evaluating the extent of the phenomenon under analysis more objectively. Moreover, there are suggested the possibilities of calculating a new indicator which characterises youth unemployment - the harmonised youth unemployment indicator - and its application for the assessment of youth position in the labour market. In addition, there is shown that a combination of different indicators (including absolute ones) in the research process should become a more and more important element while evaluating trends of youth unemployment dynamics.