Reguliuotų upelių pakrančių apsaugos juostų būklė

Abstract

Straipsnyje pateikiami Pietryčių Lietuvos reguliuotų upelių pakrančių apsaugos juostų kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai bei jų analizė. Atliekant tyrimus pakrančių apsaugos juostoje rasta 20 sumedėjusios augalijos rūšių, iš jų 12 medžių ir 8 krūmų rūšys. Dažniausia medžių rūšis pakrančių apsaugos juostoje yra baltalksnis (Alnus incana Moench.), karpotasis beržas (Betula pendula Roth.) ir juodalksnis (Alnus glutinosa Gaertn.). Labiausiai paplitusiais krūmais pakrančių apsaugos juostoje laikytini: pilkasis karklas (Salix cineria L.), trapusis gluosnis (Salti fragilis L.) ir paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.). Bendras sumedėjusios augalijos tankumas pakrančių apsaugos juostoje r=0,068±0,02 vnt. m"2. Tankiausiai tarp medžių rūšių paplitęs baltalksnis (Alnus incana Moench) - 1,09 • 10~2 vnt. m-2 ir blindė {Salix caprea L.) - 0,51 • 10"2 vnt. m"2. Tankiausiai tarp krūmų rūšių apsaugos juostoje paplitęs pilkasis karklas (Salix cineria L.) - 1,83 ■ 10"2 vnt. m-2 ir trapusis gluosnis {Salix fragilis L.) - 0,82 • 10'2 vnt. m"2. Reguliuotų upelių pakrančių apsaugos juostų tyrimai parodė, kad 81 proc. atvejų šalia reguliuoto upelio buvo pieva ir ganykla. Nemėžos upelio pakrančių apsaugos juostos šalia dirbamosios žemės pločio vidurkis gautas 1,30 m, o Mažojo - tik 0,77 m, tai sudaro atitinkamai tik 52 ir 31 proc. teisės aktais reikalaujamo juostos pločio. Reguliuotų upelių šlaitų apaugimas sumedėjusią augalija turi didesnę įtaką pakrančių apsaugos juostų apaugimui, nes reguliuotų upelių šlaituose sumedėjusi augalija dažnai nenaikinama (čia jos gausiau), be to, pakrančių apsaugos juostose jai augti sunkesnės sąlygos tiek drėgmės, tiek ūkiniu požiūriais.

The article presents an analysis of the qualitative and quantitative indices of riparian buffer strips along the channelised streams in the southeast of Lithuania. During the research, 20 types of woody vegetation were found in these strips, consisting of 12 types of trees and 8 types of bushes. The most common tree types are grey alder (Alnus incana Moench.), common birch (Betula pendul Roth.) and black alder {Alnus glutinosa Gaertn.). The most common bushes were grey willow (Salix cineria L.), brittle willow (Salix fragilis L/) and European hazelnut (Corylus avellana L.). The total vegetation density was derived using the formula r=0.068±0.02 units nr2. The greatest tree densities were those of grey alder (Alnus incana Moench.) 1.09 • lO'2 units nr2, and common willow (Salix caprea L.) 0.51 ■ 10"2units m*2. The greatest bush densities were those of common sallow (Salix cineria L.) 1.83 • 10"2units nr2, and brittle willow (Salix fragilis L.) 0.82 • 10"2 units nv2. The research showed that 81% of the riparian buffer strips had a meadow or a pasture nearby. The average width of the riparian buffer strip at the Nemeza stream is 1.30m and at the Mazasis stream it is only 0.77 m, which is respectively only 52% and 31% of the strip width required by juridical acts. The overgrowth of channelised streams by woody vegetation has a large influence on the overgrowth of the riparian buffer strips, as the overgrown vegetation found there is not destroyed (it is plentiful). The growing conditions in the riparian buffer strips are also more difficult with regard to levels of humidity and agriculture.