Socialinių sąlygų dualizmas: religija, moralė, mokslas

Abstract

Nagrinėjamas socialinių sąlygų dualizmas: religija, moralė, mokslas. Remiamasi šiuolaikinės sociologijos pradininko ir prancūzų sociologijos įkūrėjo Émile Durkheimo (1858–1917) vienu originaliausių socialinėms religijos šaknims skirtų veikalų Elementariosios religinio gyvenimo formos, kuriame nuosekliai išplėtojama vientisa religijos teorija, gvildenami įvairūs religinio gyvenimo aspektai. Straipsnyje keliami klausimai: ar generatyvinė socialinio aspekto esmė yra religinė, ar nuolatinio priklausomumo būklė žadina religinės pagarbos jausmą, ar morali socialinė tvarka gali stabilizuoti žmoguje kylantį energijos dualumą. Teigiama, kad mokslas kaip socialinis reiškinys atspindi žinias ir jų suvokimo reikšmes, kurios yra veikiamos vaizduotės ir kultūriškai suformuotų klasifikacinių kodų. Iš to išplaukia tezė, kad kultūrinis (veikiamas aplinkos) ir asmeninis (veikiamas vidinių reiškinių) diferenciacijos troškimas ir jo sukeliamas konfliktas yra socialinio pobūdžio. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas mokslo ir socialinių reiškinių santykis. Trumpai aptariama Durkheimo suburta L’Année Sociologique mokslininkų grupė, kuri tapo naujosios sociologijos paradigma, mokslinės socialinės kultūros užuomazga, įprasminusi sociologijos teorijos ir praktikos bendradarbiavimą.

The paper analyses the topic of social dualism through religion, morality and science. The paper refers to one of the most original works uncovering the social roots of religion – The Elementary Forms of the Religious Life by Emile Durkheim (1858–1917) who is considered to be the founder of modern sociology. The Elementary Forms of the Religious Life develops the coherent theory of religion as well as ventilates different aspects of the religious life. The message of the paper is: is religion the generative essence of social aspect, does a state of constant dependence stimulate a sense of religious piety, is a moral social order able to stabilize dualism of human energy. The paper proposes an assertion that science as a social phenomenon reflects knowledge and the values of its perception which are impacted by imagination and classified codes of cultural forms. As a result a thesis is proposed – a cultural (influenced by environment) and a personal (influenced by internal factors) desire for differentiation and its provoked conflict is of a social character. The second part of the paper deals with relation between science and social phenomena with inherent dualism. A short discussion is presented on L’ Année Sociologique (a group of scientists initiated by Durkheim) representing a new sociological paradigm, the beginning of scientific social culture giving sense to cooperation of sociological theory and practice.