Show simple item record

dc.contributor.authorRazauskas, Tomas
dc.date.accessioned2023-09-18T17:21:22Z
dc.date.available2023-09-18T17:21:22Z
dc.date.issued2008
dc.identifier.issn1648-4541
dc.identifier.other(BIS)VGT02-000018150
dc.identifier.urihttps://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/122203
dc.description.abstractPublikacijoje nagrinėjama ES raidos perspektyva augančios infliacijos ir lėtėjančios ekonomikos akivaizdoje, kai visas pasaulis, išryškėjus destruktyviai finansinei krizei, patiria ciklinj ekonomikos nuosmukj. Publikacija parašyta siekiant nustatyti ES ir Lietuvos ekonominės sistemos veikimo erdvę ir nupiešti ateities tendencijas. Netenka abejoti Europos Sąjungos kaip tarptautinio regiono svarba, nes ji sukuria didžiausią dalj pasauliniame BVP. Reaguoti j besikeičiančius visuotinius procesus galima pasitelkus jvairias priemones, bet didžiausia reikšmė tenka fundamentalioms ekonomikos valdymo koncepcijoms -monetarinei ir fiskalinei politikai. Tuo tikslu Europos Sąjunga reformuoja savo biudžetą orientuodamasi j sritis, sukuriančias didesnę pridėtinę vertę, kartu siekdama tolygesnio regionų išsivystymo. Verta paminėti, kad ES fiskalinę politiką jgyvendina ganėtinai ribotai, nes jos biudžetas visuomet turi būti subalansuotas ir vykdomas neatsižvelgiant j ciklinius svyravimus. Tačiau statistiniai tyrimai parodė, kad koreliacija tarp infliacijos ir ES finansinės paramos šalyse narėse yra tiesiogiai priklausoma. Atsižvelgiant j ES fiskalinės politikos ribotumą, vienintelė reali priemonė adekvačiai reaguoti j aktualius procesus ir ateities perspektyvas lieka Europos centrinio banko vykdoma monetarinė politika. Tačiau čia taip pat susiduriama su prieštaringais procesais. Visoje ES jsivyravo gana didelė infliacija, ir siekdamas ją jveikti Europos centrinis bankas nustatė vieną aukščiausių palūkanų normų nuo 2000 m., nors tuo tarpu pats ekonomikos augimas yra stipriai sulėtėjęs. Ištyrus minėtus faktus publikacijoje prieita prie dar vienos išvados: didžioji dalis monetarinės politikos tenka europiniam valdymo lygmeniui, o fiskalinės politikos priemonės lieka nacionalinių valstybių prerogatyva.lit
dc.description.abstractHaving evaluated the limited character ofthe EUfiscalpolicy, the only real instrument that could allow an adequate reaction to the significant processes and future prospects is the monetary policy carried out by the European Central Bank. Nonetheless, here we have contradictory processes, too. A sufficiently high level of inflation has settled all over the EU, andthe European Central Bank has set one of the highest interest rates since 2000 in order to combat it, although economical growth itself has significantly slowed down. The above findings ofthe publication allow drawing one more conclusion, i.e. even though the main part ofthe monetary policy is managed on the "European" l evel of government, the instruments of fiscal policy still remain a national-level competence ofthe member-states.eng
dc.format.extentp. 6-21
dc.format.mediumtekstas / txt
dc.language.isolit
dc.relation.isreferencedbyLOGIN (nenaudotinas)
dc.relation.isreferencedbyBusiness Source Complete
dc.titleEuropos Sąjungos ekonomika: aktualios problemos ir raidos perspektyvos
dc.title.alternativeEconomy of the European Union: topical problems and evolution prospects
dc.typeStraipsnis kitoje DB / Article in other DB
dc.type.pubtypeS3 - Straipsnis kitoje DB / Article in other DB
dc.contributor.institutionVilniaus Gedimino technikos universitetas
dc.contributor.facultyVerslo vadybos fakultetas / Faculty of Business Management
dc.subject.researchfieldS 004 - Ekonomika / Economics
dcterms.sourcetitleViešasis administravimas = Public administration
dc.description.issueNr. 3(19)
dc.publisher.nameLietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija
dc.publisher.cityVilnius
dc.identifier.elaba3852278


Files in this item

Thumbnail

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record