Antanas Maceina: rasizmas ir tautinės mažumos valstybėje

Abstract

Straipsnyje atskleidžiama katalikų filosofo Antano Maceinos (1908-1985) požiūrio į rasizmą ir tautines mažumas valstybėje ypatumai. Parodoma, kad nacių propaguota rasių nevisavertiškumo idėja lietuvių filosofui buvo nepriimtina. Maceina, atmesdamas rasizmą kaip prieštaraujantį krikščionių mokymui, griežtai smerkė fašistinės valstybės visagalybės skelbimą ir kaip prieštarą jai siūlė "organiškosios" tautinės valstybės idėją, kuri pripažįsta, kad žmonës iš prigimties yra socialūs ir buriasi į įvairias bendruomenes (pasaulėžiūrines, profesines, tautines), o jų vidinį gyvenimą tvarko prigimtinė teisė. Valstybė gali taikyti šioms bendruomenėms pozityvios teisės strategiją, t.y. derinti jų veiklą, jas saugoti ir globoti, tačiau negali į jas giliau įsiskverbti ir sunaikinti prigimtinės teisės nuostatų, kurios yra šių bendruomenių kūrimosi pagrindas. Pripažindamas tautinių privilegijų galimybę, Maceina suvokė jas ne kaip priemonę, įgalinančią užtikrinti savo "viršenybę", bet kaip saugą nuo mažumų. Jo siūlyti tautinių mažumų klausimo sprendimo būdai buvo savotiška reakcija į tuometinę socialinę ir ekonominę padėtį Lietuvoje.

The article reveals the characteristics of the attitude of the younger generation of Lithuanian Catholic intellectuals A. Maceina (1908-1985) to the theory of races and national minority in a state. A. Maceina rejected the idea propagated by the Nazis about the inferiority of some races. On the basis of their theory of races, the Nazis wanted to justify the creation of a state, justify its goals, functioning, and the unequal status of the population in a state. Rejecting racism as contrary to Christian teaching, the Lithuanian Catholic intellectuals firmly opposed the declaration of the omnipotence of the Fascist state and as a substitute for it they offered the idea of an organic national state, which would recognize that people from birth are social and join into various kinds of societies (world view, professional, national), while natural rights manage their inner life. The state can provide the people with the basics of positive rights, i.e. balance their activities, care for and shelter them, but it can not infiltrate them more deeply and destroy the tenets of natural rights, which are the basis for the creation of these societies.