Globalization and national identity: the aspects of political ethics

Abstract

The article shows that globalization makes the largest influence on three significant guarantees of national identity (and freedom) preservation: language, economic and political independence. The possibilities to preserve and to consolidate freedom are discussed as well. The first theme analyzed is the worship and promotion of lan­guage, cultural and national values which mean not only safety but also openness and accessibility for other cultures (interchange). The second is the renunciation of servant position in relation with the European Union, the self-spread and defence of economic interests. The third is more active defend of political interests in the European Union in search for the partners whose interests seceded to coincide with ours. The fourth is the implementation of the political self-government principle, which should be grounded on the striving to preserve the national identity and cul­ture which supply civil society. This way the gap between authorities and inhabit­ants decreases, it diminishes the distrust of citizens in authorities and it increases responsibility and accountability of authorities to the people who elected them. It is hoped that everything above mentioned would form more favourable environment for national self-awareness and freedom to spread and grow strong as well.

Straipsnyje parodoma, kad tautinio tapatumo kaip vertybės ir laisvės tapsmą vis labiau lemia spartūs pokyčiai, paženklinti visuotine globalizacija. Atskleidžiama, kad didžiausią poveikį globalizacija daro trims svarbiausioms tautinio tapatumo (ir laisvės) išsaugojimo garantams – kalbai, ekonominiam savarankiškumui ir politiniam savarankiškumui. Aptariamos tautinio tapatumo ir laisvės saugos bei jos įtvirtinimo galimybės. Pirma, tai – kalbos, kultūrinių ir tautinių vertybių gerbimas ir propagavimas, kuris reiškia ne tik apsaugą, bet ir atvirumą bei prieinamumą kitoms kultūroms (mainus). Antra, atsisakymas servilistinės santykių su ES pozicijos, efektyvus ir kryptingas ekonominių interesų, susijusių su gyvybine tautos, atskirų jos grupių savisklaida, gynimas. Trečia, aktyvus politinių interesų gynimas ES ir partnerių, kurių interesai sutaptų su mūsiškiais, paieška leistų pelnyti didesnį palankumą ir paramą. Ketvirta, politinės savivaldos principo įgyvendinimas, kuris būtų grindžiamas ne tiek formaliu visų lygių valdžios renkamumu, bet remtųsi tautos tapatumo, jos kultūros, kuri būtent ir maitina pilietinę visuomenę, išsaugojimo siekiu. Taip pat mažinamas (atkuriamas) valdžios ir gyventojų atotrūkis silpnintų ir nepasitikėjimą valdžia, didintų jos atsakomybę rinkėjams.