Valdžių padalijimo principas kaip demokratijos veiksnys: atvejo studija

Abstract

Valdžių padalijimo principas yra tiesiogiai susijęs su valdžių padalijimo teorija, kurios pagrindus sukūrė filosofai Johnas Locke’as ir Charles de Montesquieu. Šis principas ilgainiui buvo įtvirtintas demokratinėse konstitucijose ir tapo vienas iš pagrindinių valstybės demokratinės raidos veiksnys. Valdžių padalijimo principas Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę po 1991 m. Kovo 11 d. Nepriklausomybės Akto buvo įtvirtintas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Todėl, analizuojant valdžių padalijimo principą kaip demokratijos veiksnį, galima pasiremti ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuria pagrįsta šiuolaikinės demokratinės Lietuvos valstybės raida. Straipsnyje siekiama atskleisti mokslinėje literatūroje mažai tirtą temą apie valdžių padalijimo principo įtvirtinimą 1992 m. Konstitucijoje ir jo reikšmę nepriklausomos Lietuvos valstybės demokratizavimo procesui.

The principle of power distribution is directly connected with the theory of power distribution, which was first launched by the philosophers John Locke and Charles de Montesquieu. This principle was first established in democratic constitutions and soon became one of the main factors of the democratic development of countries. After the regaining of independence of Lithuania, the principle of power distribution was established in the Constitution of the Republic of Lithuania in 1992. Therefore, when analyzing the principle of power distribution as the aspect of democracy, one can take into account the Constitution of the Republic of Lithuania of 1992, which had a significant impact on the development of contemporary democratic Lithuania. The aim of this article is to reveal the rarely raised topic of the establishment of the principle of power distribution in the Constitution of the Republic of Lithuania of 1992, as well as to discuss its importance in the process of democratizing the independent country of Lithuania.