Kai kurie medinės architektūros aspektai sovietmečio Lietuvoje

Abstract

Autorius straipsnyje analizuoja kai kuriuos medinės architektūros aspektus sovietmečio Lietuvoje. Atliktas tyrimas leidžia teigti, jog pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais medis dažniausiai buvo naudotas tik mažaaukščių gyvenamųjų namų statyboje. Šiuose pastatuose buvo bandoma ieškoti sąsajų su tradicine liaudies architektūra, tačiau iki 7 dešimtmečio pabaigos medis kaip medžiaga architektūroje buvo naudojamas vis rečiau. Nuo 7 dešimtmečio pasaulinės regionalizmo, „vietos dvasios“ ir modernaus medžio panaudojimo architektūroje idėjos ir pavyzdžiai paskatino Lietuvos architektus vėl prisiminti primirštą medžiagą. Prasiplėtė pastatų, kurių architektūroje buvo panaudotas medis, tipologija ir geografija. Sovietmečio medinė architektūra negausi, tačiau išskirtinė, įdomi ir reikšminga Lietuvos architektūros istorijai, todėl jos tyrimams reikėtų skirti didesnį dėmesį.

The paper analyses wood use in a certain period of time. It is maintained that wood was used only for the smallest dwelling houses in the first decades of the soviet period. It is noted that, though until the end of the 7th decade there were many attempts to find coherence with traditional folk architecture, wood as a building material was practically replaced by other materials. However, at the end of the 7th decade worldwide ideas of regionalism „genius loci“ and modernism again encouraged the architects of Lithuania to use wood. Since that time the typology of wooden or partly wooden buildings and their geography expanded. Although the soviet wooden architecture is spare, it is exclusive, interesting and important in the history of the Lithuanian architecture and demands more attention of researchers.