Substantiation of new standard methods for definition of operational frost resistance of facing protections and concrete

Abstract

Darbe pateikiamas analizinis ir eksperimentinis naujų standartinių metodų, kuriais nustatomas konstrukcinių kompozitų ir betonų atsparumas šalčiui vienpusio šaldymo būdu, pagrindimas. Remiantis ilgamečių tyrimų rezultatais stebėta ir tirta statinių ir atitvarų būklė ir jos kitimas eksploatacijos sąlygomis, taip pat ir panašių medžiagų bei konstrukcijų irimo procesai modeliuojant eksploatavimo sąlygas laboratorijoje. Bandinių ar gaminių atsparumas šalčiui buvo tiriamas klasikiniu tūrinio šaldymo ir mūsų pasiūlytu vienpusio šaldymo būdu specialiu režimu. Tyrimų rezultatai buvo apdorojami matematikos statistiniais metodais. Nustatyta, kad eksploatacinio atsparumo šalčiui markę lemia ir konkreti bazinė metodika, ir gaminių kokybė įvairių savybių požiūriu ir kad apdailos medžiagos irsta panašiai kaip fasadinė keramika. Manyta, kad mūsų gauti rezultatai netinka betonui. Abejonėms išsklaidyti buvo atliktos dvi serijos tyrimų su įvairių rūšių betono bandiniais. Nustatyta, jog ir mūsų sukurtu vienpusio šaldymo, ir klasikiniu tūrinio šaldymo būdu gauti rezultatai pasižymi didele sklaida. Tai pagrindžia būtinumą mūsų metodą taikyti minėtoms medžiagoms ir gaminiams. Iki šiol Lietuvoje galiojančiose statybos normose ir taisyklėse sienų konstrukcinių medžiagų ir gaminių ilgalaikiškumo ir atsparumo šalčiui markės sąryšis neatitinka tikrovės. Ši problema standartuose sprendžiama atitinkamų medžiagų bei gaminių eksploatacijos sąlygų arba ilgalaikiškumo bei eksploatacinio atsparumo šalčiui markių nauju sąryšiu ir klasifikacija.