Towards the integration of probabilistic risk analysis with structural analysis

Abstract

Nagrinėjamas tikimybinės rizikos analizės (TRA) ir tikimybinės konstrucijų analizės (TKA) integravimas. Logine grandimi, susiejančia TRA su TKA, laikomos apkrovos, kurios veikia konstrukcines sistemas avarijų, galinčių įvykti pramoniniuose objektuose, metu. Siūloma bendrąjų TRA problemą. dalyti į dvi: (1) tikimybinio avarinių apkrovų modelio parinkimą derinant TRA metodus su teoriniu avarinių procesų modeliavimu bei (2) konstrucijų avarijų tikimybių vertinimą TKA metodais, kartu naudojant anksčiau parinktus avarinių apkrovų modelius. Tikimybinis rizikos vertinimas straipsnyje aptariamas remiantis įvykių medžio analize. Nagrinėjamos įvykių medžio šakos, kurios apima avarinių apkrovų pridėjimą ir jų nulemtą. konstrucijų suirimą ar pažeidimą. Nustatyta, kad tradicinės kiekybinės įvykių medžio analizės priemonės gali būti nepakankamos, vertinant konstrukcijų avarijų dažnius net ir tada, kai Šios priemonės yra derinamos su klasikiniais TKA metodais. Tai lemia didelis fizinių procesų, modeliuojamų įvykių medžio šaka, neapibrėžtumas. TRA ir TKA derinimo problema yra ta, kad iš anksto nežinoma, kokio intensyvumo avarinės apkrovos pasireikš konkretaus scenarijaus avarijos eigoje. Kaip tikimybiniai apkrovų modeliai TRA uždaviniuose paprastai yra naudojamos rizikos funkcijos (angl. hazard functions). Pasiūlyta, kaip parinkti rizikos funkcijų šeimą apkrovai, kurios pridėjimą lemia keletas fizinių procesų (įvykių), sukeliančių šią apkrovą. Ši rizikos funkcijų šeima išreiškia stochastinį ir pažintinį (angl. state-of-knowledge) neapibrėžtumą avarinės apkrovos intensyvumo atžvilgiu. Parodyta, kaip panaudoti pasirinktąją rizikos funkcijų šeimą vertinant konstrukcijų avarijos dažnį ir kaip pateikti tokio vertinimo rezultatus. Išnagrinėti trys pavyzdžiai apie avarijas pramoniniuose objektuose ir su jomis susijusias apkrovas. Daugiausia dėmesio skirta apkrovoms, kylančioms avarinių sprogimų metu.