| dc.description.abstract | Straipsnyje aptariamas duomenų poreikis ir sukaupti duomenys, kurių reikia, norint integruoti tikimybinę rizikos analizę su tikimybiniu konstrukcinių sistemų (pastatų, statinių, tiesinių) skaišiavimu. Pagrindinis dėmesys skirtas duomenims apie avarijas įvairiuose pramoniniuose objektuose ir statybinių konstrukcijų avarijas. Pramoninių objektų konstrukcinės sistemos gali būti pažeistos dėl pavojingų gamtinių reiškinių ar žmogaus veiklos padarinių. Nuostoliai, sukelti šių veiksnių, gali būti vertinami kaip eksploatacinės išlaidos arba juos atlygina draudikas. Draudimo problema yra lengvai išsprendžiama, jeigu draudikai turi pakankamai duomenų apie anksčiau patirtų nuostolių dydį ir dažnį. Tačiau sunkios avarijos pramoniniuose pastatuose įvyksta retai ir duomenų apie patirtus nuostolius būna sukaupta mažai. Tokiu atveju riziką, t. y. nuostolius ir jų patyrimo dažnį galima prognozuoti tikimybinės rizikos analizės metodais. Matematiniams tikimybinės rizikos analizės metodams taikyti reikia turėti statistinių duomenų. Šie duomenys turi atspindėti pramoniniuose objektuose įrengtų techninių sistemų patikimumą ir parengtą. Kita svarbi duomenų rūšis yra informacija apie avarijas, įvykusias įvairiuose pramoniniuose objektuose. Šie duomenys yra būtini, įtraukiant į tikimybinę rizikos analizę galimus konstrukcinių sistemų atsakus. Avarijų ar stichinių nelaimių metu konstrukcinės sistemos būna veikiamos tokių apkrovų, kurios nenumatomos projektuojant šias sistemas. Avarijų duomenys kaupiami įvairiai. Didžiausi duomenų rinkiniai yra duomenų bankai. Straipsnyje trumpai apibūdinti žinomiausi duomenų bankai, sukurti Vakarų Europos šalyse ir dažnai aprėpiantys visame pasaulyje įvykstančias avarijas. Pavieniai bankai detaliai nenagrinėjami. Straipsnyje analizuotos sukauptų duomenų prieinamumo bei tinkamumo vertinant konstrukcinių sistemų patikimumą problemos. Kitas svarbus duomenų šaltinis yra informacija apie konstrukcijų avarijas. Straipsnyje trumpai aptariami specialiojoje literatūroje paskelbti duomenys apie statybinių konstrukcijų avarijas ir šie duomenys vertinami tikimybinės rizikos analizės aspektu. Nustatyta, kad bendro pobūdžio statybinių konstrukcijų avarijų apžvalgos yra mažai naudingos tikimybinei rizikos analizei. Tose apžvalgose daugiausia nagrinėjamos avarijų priežastys, o ne pasekmės, avarijų aplinkybės detaliai neaprašomos. Rizikos analizei naudingesnės yra specialiųjų konstrukcinių sistemų, pavyzdžiui, didelių užtvankų, avarijų apžvalgos. Jose pateikiama informacija yra daug detalesnė ir aprėpia ne tik konstrukcinio pobūdžio įvykius, bet ir, pavyzdžiui, nuostolius, patiriamus įvykus avarijoms. | lit |
