Suvokiamas socialinis teisingumas ir jo reikšmė regionų plėtrai

Abstract

Globali ekonomika ir pasaulinė laisvoji rinka ne tik sparčiai keičia žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, didina migraciją, bet ir pastebimai gilina socialines problemas. Šiuolaikinė, pasikeitusi visuomenė ir kultūrinė-politinė aplinka verčia keisti nusistovėjusias teritorijų planavimo koncepcijas, principus, modifikuoti ryšius ir perskirstyti sprendimo galią, paslenkant ją visuomenės link. Straipsnis skirtas socialinio teisingumo koncepcijos analizei regionų ir teritorijų planavimo kontekste, socialinio teisingumo reikšmės visuomenės vystymosi darnai ir sėkmei, jo ryšių su kitais veiksniais atskleidimui. Suvokiamo teisingumo poveikis visuomenės raidai atskleidžiamas taikant empirinių duomenų analizės metodus. Nagrinėjamos darnos ir teisingumo principų taikymo regioninės plėtros politikoje prielaidos ir galimybės. Tyrimai atlikti taikant lyginamosios mokslinės literatūros analizės, aprašomosios statistikos ir koreliacinės-regresinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai išryškino suvokiamo socialinio teisingumo mikro- ir makrolygmenų prieštaravimus, jų sąsajas su socialinės darnos rodikliais. Centrinės ir Rytų Europos valstybių pavyzdžiu parodytas socialinio teisingumo poveikis migracijai bei regionų ir teritorijų vystymo darnai.

Increasing impact of global market economy today accelerates changes in people‘s living and working conditions, increases migration and significantly exacerbates social problems. The purpose of this study is to disclose the relationship between social justice and social sustainability, assess the set of social justice-forming factors and evaluate the assumptions and opportunities of implementation of the social justice principles in the spatial planning. The database of the international population survey was employed for the purpose of connecting perceived justice to macro socioeconomic factors. This connection provided insights into the perception of justice and its relationship with social sustainability indicators and revealed the problems and tendencies related to the implementation of the socioeconomic development models of the society. The methods of comparative analysis of scientific literature, statistical descriptive and correlation-regression analyses methods were applied for the investigation. The findings showed that despite similar economic development and the same socioeconomic development models, there were significant differences in the assessment of social justice of a country by its population, and countries with higher ratings of confidence after a while tended to have a more cohesive society with lower levels of migration and social exclusion. The investigation also confirmed occurrences of conflict at the micro level and the macro level in spatial planning procedures. Application of principles and methods of collaborative public management could be considered as the possible solutions for emerging issues.