Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimas

Abstract

Biudžetas, kaip svarbiausias kiekvienos šalies finansinis dokumentas, yra vienas reikšmingiausių jos socialinės ekonominės plėtros veiksnių. Kaip viešojo valdymo priemonei, biudžetui priskiriama daug vaidmenų: pajamų perskirstymo, socialinio aprūpinimo, ūkio plėtros, ekonomikos stabilizavimo, kontrolės ir visuomenės informavimo. Tokiame kontekste šalies biudžeto išlaidų planavimas monografijoje nagrinėjamas sistemų teorijos požiūriu, interpretuojant jį kaip aukštesnės sistemos – valstybės finansinių išteklių valdymo – posistemę. Sisteminis požiūris taikytas struktūrizuojant tyrimo objektą – išskirti biudžeto išlaidų planavimo uždaviniai nagrinėjami bendroje aplinkoje su jų tarpusavio ryšiais. Monografijoje pristatomas originalus nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo modelis, aprėpiantis visą planavimo darbų ciklą, kurio planinių sprendimų parengimas grindžiamas kiekybiniais metodais, modelio komponentų ryšiai – integruota duomenų baze, orientuojantis į vartotoją, dirbantį šiuolaikinių informacinių technologijų terpėje. Monografija skirta viešojo sektoriaus atstovams – akademiniams darbuotojams ir šio sektoriaus institucijų vadovams bei specialistams.

Taking into consideration the scope of the funds subject to allocation, each step towards the increase of validity, though a minor one, is highly significant, which also determines the unquestionable topicality of such research. The budget management reforms carried out actively in the second half of the past century are directly associated with theoretical works in this field. On the one hand, the increasingly greater requirements raised for the efficient use of financial resources of a state provided a stimulus for research works, especially those of applied nature, and on the other hand, the created theoretical and methodical potential enabled to solve practical problems. Generalising the theoretical and methodical potential of the field under consideration as mentioned in a variety of sources, one needs to acknowledge that this potential is not sufficient to meet the requirements raised within the framework of present-day challenges for the use of financial resources of a state. The increase of efficiency of the use of the state's financial resources, which account for a considerable portion of the created national product, requires methodical, technological and managerial measures which would be adequate for a specific time period. This fact de¬termines the necessity of continuous research in this field and the need for new advanced decisions by applying the created theoretical potential and making the use of the accumulated practical experience. The monograph consists of the preface, four chapters and concluding remarks.