Pratimų tipologijos problema lingvodidaktikos teorijoje ir praktikoje

Abstract

Pratimai priklauso empiriniam metodinės abstrakcijos lygmeniui. Šiame lygmenyje mokymo būdai įgauna užsienio kalbų dėstymo praktikai būtiną pavidalą ir nuoseklumą. Todėl metodininkai visiškai pagrįstai priskiria pratimų problemą prie svarbiausių kalbos dėstymo metodikos klausimų. Kadangi pratimai yra vienas iš metodinės abstrakcijos lygmenų, jiems būdingi du pagrindiniai dalykai: tikslas ir būdai jį pasiekti. Uždaviniai ir pratimams keliami tikslai pasižymi konkrečiu pobūdžiu, nes jie susiję su mokomuoju-auklėjamuoju procesu, kurio realizavimas numato naujų žinių perteikimą, mokėjimų ir įgūdžių ugdymą. Pagrindinė priemonė realizuoti pratimų tikslus – mokomieji veiksmai. Prie jų pirmiausia reikėtų priskirti substituciją ir transformaciją. Taip pat tikslinga naudoti imitaciją ir diferenciaciją. Moksliškai pagrįsta pratimų tipologija gerokai palengvina ir daro efektyvesnį dėstytojo ir studentų darbą. Tipologija numato sunkumų diferenciaciją ir pratimų tipus jiems įveikti. Ji turi sudaryti vientisą gerai įvertintą mokomųjų veiksmų sistemą. Straipsnyje bandoma spręsti šią problemą.

The article deals with the problem of the exercise system and typology. The author considers that without the foreign language environment, the system of exercises and exercises themselves are the basic means of learning a foreign language. The definitions of an exercise, exercise system and typology are given in the article. The author emphasizes that there are three viewpoints concerning exercise typology. In the author’s opinion the most perspective thing is the interaction of positive aspects of the second and the third viewpoints. The necessity of preparing exercise typology is highlighted in the article. The classification of exercises is provided, showing the positive things and shortcomings of it. The article is useful both from theoretical and practical viewpoints, bearing in mind that a unified, well-grounded exercise system has not been founded yet.