Nekalbinės aukštosios mokyklos studentų potencialaus žodyno mokymo aktualijos

Abstract

Nekalbinėje aukštojoje mokykloje reikia mokyti kalbos ne apskritai, o specialybės kalbos, t. y. mikrokalbos. Ši mikrokalba, kurios studentai mokosi nekalbinėje aukštojoje mokykloje, yra konkretaus mokslinio funkcinio stiliaus kalba. Mokymas skaityti specialybės literatūrą numato konkretų leksikos minimumą, kurį reikia išmokti. Tačiau to neužtenka. Atsiranda atotrūkis tarp išmoktino leksikos minimumo ir reikiamo žodžių kiekio, kuris leidžia suprasti daugiau nei 80 % skaitomo teksto. Kalbininkai ir metodininkai ieško būdų ir priemonių, kaip užpildyti šią spragą. Viena iš pagrindinių priemonių, mokslininkų nuomone, yra studentų potencialaus žodyno kūrimas. Tam vokiečių kalboje yra geros prielaidos: sudurtiniai ir išvestiniai žodžiai, jų vidinis komponentų valentiškumas, kalbinė nuovoka, tarptautiniai žodžiai. Pagrindinis straipsnio tikslas yra studentų potencialaus žodyno turtinimo metodikos aktualijos. Tyrimo metodai – sudurtinių ir išvestinių žodžių struktūrinė semantinė analizė, specialybės žodynų studijavimas, mokslinės literatūros interpretacija.

It is emphasized in the article that in order to understand various texts correctly, it is necessary to know a certain quantity of words and the main grammar rules and to have the skills necessary to process the information conveyed in a meaningful text. The research carried out by linguists and methodologists has demonstrated that neither secondary, nor higher non-philological school teaches the necessary lexis amount. According to the author, this problem may be solved by formation of the potential vocabulary. There are both linguistic and methodical presumptions, like: linguistic-formation of words, and methodical-transformation of unknown words into equivalent word combinations and analysis of the word formation. This article may be useful for lecturers-practitioners and methodologists-theoreticians.