Katalikiškos socialinės minties raiška Lietuvoje (XX a. pradžioje)

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos katalikų socialinės minties raiškos Lietuvoje aplinkybės ir ypatumai XX a. pradžioje. Remiantis literatūra ir istorinių šaltinių kritine analize, atskleidžiama to meto lietuvių katalikų, socialinės minties puoselėtojų, intelektinė ir organizacinė veikla. Analizuojamos pirmųjų Lietuvoje Socialinių kursų (1909 m.) organizavimo aplinkybės ir šių kursų poveikis tautos pilietinei ir politinei brandai. Aptariamos pagrindinės katalikų intelektualų socialinio veikimo kryptys ir veiklos rezultatai.

Some of those tried to theoretically analyse social problems constantly looking at the pointed questions through specific social phenomena and realia (A. Kaupas, S. Šultė) while the other part expressed themselves not only in the sociological area but also in pedagogical, psychological, philosophical and economic fields (A. Jakštas-Dambrauskas, J. Matulaitis, M. Reinys, K. Paltarokas, F. Kemėšis). The third part used to establish societies, supported consumer companies and personally was actively involved in their activities (K. Olšauskas, P. Januševičius, M. Krupavičius, J. Vailokaitis). Despite the variety of social interests, Catholic sociologists were united by a common objective – while presenting a common critical viewpoint on social phenomena, to service Lithuania and its people enshrining the hope of regaining independence and provisions for independent and responsible activity.