Stiprių magnetinių laukų sistemų mikrokompizitinių Cu-Nb laidininkų suvirinamumo ir virintinių jungčių charakteristikų tyrimai

Abstract

Stiprių magnetinių laukų sistemose yra daug kontaktinių jungčių. Montuojant tokią įrangą ir jos komponentus atsiranda būtinybė sujungti laidininkus tarpusavyje, prijungti laidus prie kitų elektros komponentų. Jungtys privalo būti ir dėl mikrokompozitinių laidininkų ribotų lankstymo galimybių ir dėl magnetų solenoidų modulinės struktūros. Magnetinių ričių sekcijų arba išvadų laidininkų jungtys neturi būti silpniausia vieta. Visoms kontaktinėms jungtims taikomi griežti techniniai reikalavimai, tame tarpe konstrukcijai, elektriniams parametrams, mechaninėms savybėms ir patikimumui. Elektrinių laidininkų jungtys gali būti ardomos ir neardomos Ardomos varžtinės arba lituotosios jungtys šiuo atveju nėra patikimos, todėl virintinės jungtys tampa labai aktualios, kadangi dauguma tokių magnetų konstrukcijų ir laidininkų jungčių turi būti labai patikimos ir neardomos pradėjus jų eksploatavimą. Sujungiant kompozitinius laidininkus lydomuoju suvirinimu, jų struktūra yra pažeidžiama, prarandamos ir svarbiausios savybės, todėl dauguma tradicinių lydomojo suvirinimo metodų nepritaikoma kompozitinėms medžiagoms, kadangi išsilydant matricai vyksta negrįžtamieji struktūros pokyčiai. Šią problemą išspręsti hipotetiškai įmanoma panaudojant slėginį, difuzinį suvirinimą ir kitus specialius suvirinimo būdus, kadangi mikrokompozitų gamybos procesas analogiškas slėginiam suvirinimui.