Vilniaus tapatumo sluoksniai Brauno ir Hogenbergo atlase

Abstract

Analizuojama prielaida apie Brauno ir Hogenbergo atlaso Vilniaus plane perteikiamus miesto savitumų bruožus. Naudojant pasirinktą tapatumo struktūros modelį, analizuojama grafinėje ir tekstinėje atlaso dalyje pateikta informacija apie Vilnių. Ieškoma atlase pateiktų gamtinių (reljefo, vandenų, augmenijos), kultūrinių (socialinių, politinių, ekonominių, tautinių ir konfesinių), antropogeninių (urbanistinių, architektūrinių) Vilniaus savitumo apraiškų, pateikti Vilniaus ir kitų atlase pavaizduotų miestų palyginimai. Nustatyti plane atskleisti miesto urbanizacijos ypatumai, užstatymo tipai ir morfologija, miesto policentriškumas, miesto kaip sostinės bruožai, gyventojų grupių charakteristikos, taip pat rasta plano netikslumų konfesinio balanso, gatvių tinklo, miesto dydžio atžvilgiais.

The paper analyses the layers of Vilnius identity revealed in the city atlas of Braun-H ogenberg. The information of the text and graphical figures is reviewed through a certain model of the structure of identity. Attempts are made to find natural (relief, waters, flora), cultural (political, economic, social, etnical-confessional) and anthropogenical (urban, architectural) peculiarities of Vilnius city, rendered in the atlas, and compare it with the other cities from the same source. The paper reveals the peculiarities of urban situation, the types and morfology of buildup, city poly-central character and features of capital city, characterization of citizenry as well as inaccuracies on confessional balance, network of streets, size of the city.