Lingvistiniai ir psichologiniai lingvodidaktikos pagrindai

Abstract

Užsienio kalbų lingvodidaktika, savarankiška pedagogikos mokslo šaka, yra susijusi su daugybe kitų mokslo šakų sritimis ir savo mokslo tyrinėjimuose naudojasi jų teoriniais teiginiais bei dėsningumais. Lingvodidaktika tyrinėja užsienio kalbos mokymo problemas, besimokančių žmonių auklėjimo užsienio kalbos priemonėmis aktualijas. Būtent todėl lingvodidaktikos sąsajos yra įvairiapusiškos ir sąlygiškai gali būti suskirstytos į tris grupes.Visų pirma, lingvodidaktika remiasi lingvistikos dėsningumais, kadangi pati kalba, būdama mokymo objektu, yra tyrinėjama lingvistikos. Antra vertus, metodika glaudžiai siejasi su psichologija. Metodikos (t. y. lingvodidaktikos) sąsajos su psichologija yra dvejopo pobūdžio: iš vienos pusės lingvodidaktika remiasi kalbos mokymo (-si) psichologijos dėsningumais, o iš kitos – pedagoginės psichologijos duomenimis, kurie ne tik numato mokėjimų ir įgūdžių ugdymo būdus, bet ir atskleidžia psichines žmogaus funkcijas mokomojo proceso metu. Trečia, lingvodidaktika remiasi didaktikos ir auklėjimo teorijos nuostatomis. Straipsnyje terminai ,,metodika“ ir ,,lingvodidaktika“ vartojami kaip sinonimai.

This article considers linguadidactics being closely related to linguistics, psychology, psycholinguistics and didactics and applies their theoretical statements and regularities in its scientific studies. Methodology refers to linguistics which investigates the language as a teaching subject. Methodology is linked to psychology in two ways. First of all, it is based on psychology as the teaching process is an intellectual psychical act and its regularities are necessary to know. On the other hand, methodology applies rules of pedagogy that predicts ways of learning and development of language skills. The article emphasizes that sustainable work experience and analysis of scientific research show that teaching process is more effective if consistent patterns of linguistics and psychology are appropriately applied.