Analitinio skaitymo mokymo aktualijos ir jų teorinė interpretacija

Abstract

Skaitymo mokymas – viena iš problemų, kuri yra bene geriausiai išnagrinėta ir aprašyta metodinėje literatūroje. Daugelis teiginių, kurie buvo suformuluoti ir pagrįsti praeityje, deja, negali būti šiandien priimtini be tam tikrų pakeitimų ir patikslinimų. Pakito ir skaitymo mokymo tikslai. Pagrindiniu uždaviniu tapo skaitymo mokymas, siekiant gauti informacijos be žodyno. Šiuolaikinio požiūrio į skaitymą ypatumas yra tas, kad jis traktuojamas dabar dar ir kaip informacijos šaltinis. Anksčiau į skaitymą buvo žiūrima kaip į mokymo būdą, išmokstant kalbos dalykų. Mokymo uždavinių įvairovė ir jų sudėtingumas, mokant skaitymo, verčia išskirti pagrindinius mokymo būdus. Jie gavo metodikoje skaitymo rūšių pavadinimą. Iš daugelio terminų pasirinkome terminus „sintetinis“ ir „analitinis“ skaitymas, kadangi jie, palyginti su kitais, geriau atspindi skaitomo dalyko skirtumus. Šiuolaikinė mokymo praktika reikalauja, kad pagrindinis vaidmuo tektų sintetiniam skaitymui. Tačiau svarbią vietą užima ir analitinis skaitymas, kadangi, ypač pradinėje mokymo stadijoje, be teksto analizės jo supratimas ne visuomet yra įmanomas. Analitinis skaitymas sukuria prielaidas sintetinio skaitymo įgūdžiams ugdyti. Šio straipsnio tyrimo objektas yra analitinis skaitymas.

The article deals with the problem of analytical reading at a non-linguistic university. The author considers this reading as one of the main forms while working with the text. She does not agree with the interpretation of analytical reading where this method of reading is turned into special analytical exercises. The aim and the main task of this reading is to help students develop their reading skills so that they could cope with any difficulty understanding the text. The article provides a thorough analysis of the methods of analytical reading and presents practical recommendations. In the author’s opinion, this paper could be good for practical purposes.