Kai kurių statybos terminų vartosena: teorijos ir praktikos neatitiktis

Abstract

Modernioje visuomenėje techninės žinios ir techniniai gebėjimai tapo vertybe. Technologizacijos procesai keičia ir kalbą, nes jos raida yra glaudžiai susijusi su visuomenėje vykstančiais pokyčiais. Kalba techniškėja, kadangi žmogus nuolat susiduria su techninėmis realijomis ir jų pavadinimais. Ne visada technines sąvokas žymintys visuomenės vartosenoje paplitę terminai yra taisyklingi. Straipsnio tikslas – anketinės apklausos metodu ištirti tam tikrų, specialiai atrinktų statybos terminų vartoseną, aptarti netaisyklingos terminų vartosenos priežastis, įvertinti, kurie veiksniai – lingvistiniai ar ekstralingvistiniai – tam turi didesnės įtakos, nustatyti, kurios tikslinės grupės – IV kurso Statybos fakulteto studentų ar statybos sektoriaus darbuotojų – kalba terminų vartojimo požiūriu yra taisyklingesnė.

In modern society technical skills and competence are highly valued. The process of technologisation affects changes in language because the development of language is closely related to changes in society. Language becomes technical since humans constantly expose themselves to technical realia and their denominations. Yet, not always the widespread terms denoting technical concepts are grammatically acceptable. The main objectives of this article are the following: to analyse certain ad hoc selected terms used in the field of construction by use of questionnaires; to discuss the causes of ungrammatical use of the terms; to estimate the predominant role of linguistic or extralinguistic factors; to test and compare the degree of grammatically correct use of the terms by IV year students and employees of the construction sector.