Vakarų Europos socialinės katalikybės idėjos ir jų atgarsiai tarpukario Lietuvoje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos Vakarų Europos socialinės katalikybės idėjų percepcijos aplinkybės ir ypatumai tarpukario Lietuvoje. Parodomos žymių to meto socialinės katalikybės puoselėtojų (E. Mounier, J. Maritaino, K. Adamo, D. M. Chieniu ir kt.) pastangos nusakyti Katalikų Bažnyčios vietą naujų to meto socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių kontekste, pateikti krikščioniškąjį teisingesnės visuomenės sukūrimo modelį. Analizuojama lietuvių katalikų intelektualų (A. Maceinos, P. Dielininkaičio, S. Šalkauskio ir kt.) reakcija į iškeltas idėjas. Atskleidžiami minėtų idėjų atgarsiai lietuvių katalikų intelektualinėje bei praktinėje veikloje.

The young generation catholic intelectuals took the view that if the church developed a need of a conscious authentic religion in humans, it would be a pre-condition for realisation of social justice, formation of conditions for ensuring the spiritual and material welfare of a human. A realisation of such humanness depends on spiritual and social maturity of a person, which is inseparable from religiousness, deepness of believing which is attested in the best way by following the requirements of the Gospel in everyday life. So, only religious renaissance of the society, which may be encouraged by self-renovated and open challenges of time Church, can make possible the creation of such a system which serves a human and his spiritual and society expression.