Pastatų atitvarų apšiltinimas akmens vata

Abstract

Dideli energijos poreikiai, augančios jos sąnaudos ir neatsinaujinančių gamtinių resursų ribotumas reikalauja ne tik ieškoti naujų medžiagų, konstrukcinių ir kitų inžinerinių sprendinių, taip pat galimybių plačiau naudoti atsinaujinančius resursus pastatams šildyti, bet ir didinti termoizoliacinių medžiagų naudojimo efektyvumą. Mokslo knygoje atliktas plačiai naudojamos ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose šalyse termoizoliacinės medžiagos – akmens vatos – kompleksinis elgsenos tyrimas. Išnagrinėti naudojami atitinkami konstrukciniai pastatų sienų sprendiniai, aplinkos poveikių įtaka akmens vatos gaminių ir atitvarų su akmens vata savybėms. Atlikta įvairių šalių norminių dokumentų reikalavimų šilumos perdavimui įvertinti palyginamoji analizė. Pateikti mokslo knygos autorių atliktų aplinkos poveikių (aplinkos temperatūros, santykinio oro ir atitvaros konstrukcijos drėgnio, konvekcijos) akmens vatos termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimui įvertinti skaitinių ir laboratorinių eksperimentinių tyrimų rezultatai. Jais remiantis autorių patikslinta pastatų sienoms apšiltinti naudojamų termoizoliacinių medžiagų projektinių šilumos laidumo koeficiento verčių nustatymo metodika. Paskutiniame skyriuje nagrinėjamos energinių išteklių, skirtų gyvenamiesiems namams šildyti, mažinimo galimybės. Atlikti vienbučio gyvenamojo namo dviejų variantų (namo su atitvaromis, kurių termodinaminės charakteristikos atitinka normų reikalavimus; mažai energijos vartojančio namo su šiluminių savybių atitvaromis) nuostolių per atitvaras ir bendro energijos poreikio palyginamieji skaičiavimai. Leidinys skirtas statybos projektavimo, gamybos ir mokslo darbuotojams, gali būti naudingas statybos inžinerijos bakalaurų, magistrų ir daktarų studijoms.

Energy consumption used for building heating depends on the specificity of the country's climate, the possibilities of acquiring energy resources and prices, on building traditions and environmental requirements. Since Lithuania is situated in the zone of a cold climate, it meets high expenses in building heating. Therefore, possessing rather limited local energy (about 10-12 %), the country must import oil and gas. Two technical sets of regulations for construction prepared on the basis of the chief European standard regulations were passed in 1999. The regulations legitimated new calculation principles of building thermal losses and the order of determining the thermal and technical properties of thermal insulation. The main shortcoming of these standard documents is found in an insufficient estimation of the alteration of the properties of thermal insulation used in building constructions. In fact, the only addition due to moisture to the thermal conductivity of thermal insulation does not reveal all the factors determining the state of a thermal insulation layer. Intensive heat and mass exchange occurs in building partitions, therefore, the thermal properties of thermal insulation materials do not depend only on their moisture but also on the outdoor temperature, air filtration through a material or beside it as well as on the processes of its durability. It should be noted that an economical fuel utilization for the heating of a building as well as a valid material utilization in partitions and the comfort ability of building exploitation depend on the right estimation of these influences in the determination of the thermal indices of thermal insulation materials during their exploitation. [...]