Analysis, modelling and forecasting of housing credit access

Abstract

The research described at the present paper was aimed at achieving two major aims. First, the effort was made to identify and describe rational credit access development in advanced industrial economies as well as providing recommendations to Lithuania. The multiple criteria quantitative and conceptual analysis of rational credit access in developed countries and Lithuania allowed to identify areas where the situation in Lithuania is comparable, partly comparable with or quite different from the level attained by the advanced industrial economies. The data of this quantitative and conceptual analysis were used in identifying rational credit access development trends in Western Europe and USA as well as providing some recommendations for Lithuania. The determination and realisation of efficient housing credit access in Lithuania would create better conditions for the functioning of housing. Second, the paper contains a description of suggested method of choosing efficient housing investment instruments and lenders. The quantitative and conceptual data bases which are being developed now give an exhaustive description of housing investment instruments allowing for their multiple criteria analysis. This, in turn, helps to determine the investment instruments efficient for the country in question. Moreover, the data bases and multiple criteria analysis offered could be used in searching for efficient lenders. The methods suggested in this paper can be also applied to solving similar problems arising in other countries.

Pateikiamas autorių pasiūlytas Lietuvos būsto kreditavimo plėtros modelis ir efektyvių investicinių priemonių instrumentų bei kreditavimo šaltinių nustatymo metodas. Lietuvos būsto kreditavimo plėtros modelis buvo kuriamas remiantis tokiais etapais: aprašoma esama situacija; nustatomi ir aprašomi veiksniai, veikiantys būsto kreditavimo efektyvumą; sudaromos kriterijų sistemos ir jų posistemiai, apibūdinantys šiuos veiksnius; atliekama veiksnių tarpusavio priklausomybės ir jų poveikio būsto kreditavimo efektyvumui analizė; remiantis nustatytais veiksniais ir sudarytomis kriterijų sistemomis atliekama Lietuvos ir išsivysčiusių šalių būsto kreditavimo koncepcinė analizė; remiantis nustatytais veiksniais ir sudarytomis kriterijų sistemomis atliekama Lietuvos ir išsivysčiusių šalių būsto kreditavimo kiekybinė analizė; atliekama išsivysčiusių šalių būsto kreditavimo tendencijų (antrinė hipoteka, valstybinis ir privatus hipotekos draudimas, pradinis mokestis už įgyjamą būstą, paskolos uždarymo išlaidos ir t.t.) analizė; nustatomos išsivysčiusių šalių būsto kreditavimo plėtros kryptys bei minėtų šalių ir Lietuvos šios srities skirtumai; išanalizavus Lietuvos ir išsivysčiusių šalių būsto kreditavimo skirtumus, nustatomos Lietuvos būsto kreditavimo plėtros tendencijos, sudaromas Lietuvos būsto kreditavimo modelis. Konkretus siūlomų krypčių taikymas Lietuvos sąlygomis priklauso nuo konkrečios situacijos. Remiantis atlikta lyginamąja išsivysčiusių užsienio šalių ir Lietuvos būsto kiekybine ir koncepcine analize buvo nustatytos sritys, kuriose esama padėtis Lietuvoje atitinka, iš dalies atitinka ir neatitinka nagrinėtų užsienio šalių praktikos. Remiantis šia kiekybine ir koncepcine analize pateiktos būsto plėtros tendencijos Vakarų Europos šalyse ir JAV bei siūlymai Lietuvai. Veiksmingos būsto investicinės priemonės bei kreditavimo šaltiniai buvo nustatomi remiantis toliau pateiktais etapais. Nustatomos pasaulyje sukurtos ir praktikoje pripažintos būsto investicinės priemonės. Ekspertiniais metodais nustatomi šias investicines priemones apibūdinantys veiksniai: šių investicinių priemonių suderinamumas su esama rinkos sistema; suinteresuotų grupių, norinčių ir galinčių naudotis šiomis investicinėmis priemonėmis, dydis; jų suderinamumas su teisine sistema; palūkanų norma, paskolos trukmė, pradinė įmoka už būstą, subsidijos, administravimas ir t.t. Sudaroma koncepcinė ir kiekybinė duomenų bazė, išsamiai apibūdinančios investicines priemones ir kreditavimo šaltinius. Investicinių priemonių ir kreditavimo šaltinių alternatyvas aprašant kiekybine ir koncepcine formomis, pateikiama įvairius aspektus apibūdinanti informacija. Atlikti investicinių priemonių ir kreditavimo šaltinių daugiakriterinę analizę ir nustatyti efektyviausius variantus remiantis trimis autorių sukurtais metodais: 1. Kompleksinis kriterijų reikšmingumo nustatymo metodas, kuriuo remiantis galima apskaičiuoti ir tarpusavyje suderinti kiekybinių ir kokybinių kriterijų reikšmingumus, atsižvelgiant į jų kiekybines ir kokybines charakteristikas. 2. Projektų daugiakriterinio kompleksinio proporcingo įvertinimo metodas, kuriuo remiantis apskaičiuojamas kompleksinį projekto efektyvumą apibūdinantis apibendrintas (redukuotas) kriterijus. Šis apibendrintas kriterijus tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo lyginamų kriterijų reikšmių ir reikšmingumų santykinės įtakos projekto kompleksiniam efektyvumui. 3. Daugiakriterinis projektų naudingumo laipsnio nustatymo metodas. Pagal šį metodą apskaičiuotų nagrinėjamų projektų naudingumo laipsnis tiesiogiai ir proporcingai priklauso nuo juos adekvačiai apibūdinančių kriterijų sistemos, kriterijų reikšmių ir reikšmingumų dydžių. Siekiant akivaizdžiau parodyti, kaip atliekama būsto investicinių priemonių ir kreditavimo šaltinių daugiakriterinė analizė ir nustatomi efektyviausi variantai, straipsnyje pateiktas pavyzdys.