Tempiamųjų gelžbetoninių elementų diskrečiųjų plyšių modelio analizė

Abstract

Šiame straipsnyje aptariamas gelžbetoninių elementų pleišėjimo diskretusis modelis. Pastaraisiais metais pleišėjimo diskretieji modeliai tobulinami ypač intensyviai tikintis, kad būtent šis modeliavimo būdas ateityje galėtų tapti universalia gelžbetoninių elementų projektavimo priemone. Analizuojamas modelis pagrįstas šlyties įtempių armatūros ir betono sąlyčio zonoje bei armatūros slinkties deformacijų priklausomybėmis. Taikant šį modelį galima apskaičiuoti plyšio plotį ir nustatyti deformacijų bei įtempių pasiskirstymą supleišėjusiame betone. Straipsnyje atliktas eksperimentinių tempiamųjų gelžbetoninių elementų modeliavimas bei parodyta, kad literatūroje rekomenduojamos šlyties įtempių sąlyčio zonoje ir armatūros slinkties idealizacijos gali buti netikslios.

The discussed approach is based on bond-slip relationship that models the bond-action between concrete and reinforcement. This approach is realistically capable of modelling cracking and determining crack widths and deformations. However, the accuracy of calculation results depends on the assumed bond stress-slip relationship. A number of recent investigations aimed at developing and modifying such models were performed intending that discrete cracking modelling technique could become a powerful tool for the analysis of reinforced concrete members. The present study is dedicated to deformation analysis of reinforced members that are subjected to pure tension and is based on the results of the experimental program reported in literature. The average deformations of such members were calculated applying the discrete cracking method using different bond stress-slip relationships and compared with test results reported in literature. It was concluded that relationship recommended by CEB-FIP MC90 was unacceptable for the analysis performed.