Atminties įprasminimas miesto aikštėje: nuo paminklo iki patirčių erdvės

Abstract

Knygoje nagrinėjama dviejų erdvinio meno šakų – architektūros ir skulptūros – sąveika miesto aikštėje. Dėmesys sutelkiamas į paminklus, memorialinę paskirtį turinčius menų sąveikos objektus. Atskleidžiami paminklų statymo miestų aikštėse raidos dėsningumai, memorialinių objektų vieta visuomeninių erdvių formavimo procesuose, jų formos ir turinio ryšys su sociokultūriniu kontekstu. Studijoje įvairiais pjūviais nagrinėjami iškiliausi skirtingų laikotarpių lietuvos ir kitų šalių paminklų pavyzdžiai laikantis nuostatos, kad atminties įprasminimo pavidalus galima perprasti tik išplėstiniame vakarų miestų tradicijos kontekste. Studija leidžia giliau ir plačiau suvokti atminties įprasminimo fenomeną, teikia teorines prielaidas architektų ir skulptorių, kitų šakų menininkų tarpusavio supratimo ir sąveikos ugdymo problemai spręsti. Mokomoji knyga yra skirta studijuojantiems architektūrą, skulptūrą ir visiems, besidomintiems visuomeninių miesto erdvių formavimo ir istorinės atminties įprasminimo jose teorija bei praktika.

The book is structured into three sections focusing different aspects of memorial designs in city squares. First chapter is divided into 6 subsections. It is devoted to analysis of pre urban tradition of formation of sacral sites and also peculiarities of experience of space and time that in long run caused emergence of monuments as we know them today; analysis of essential principles of memorial cesigns, that affects the transformation of space into morphologically and semantically efined environment: two last subsections are focused on the problem of temporality of the immortalizing monuments and on temporal interventions of contemporary forms of public art into memorial environment of a square. Second section consisting of four subsect ons. is focused on formal and structural aspects of the design of traditional monuments as well as contemporary untraditional memorial projects, imagery used and additional structural elements of the square like water features, greenery, paving used to enrich functionally and aesthetically public space. Third section, also structured into four subsections is devoted to analysis of relation of the monument and architectural context of the square as well as to framework of urban composition. The monuments typologically are structured into focusing, dominant, complementary and inserted in relation to its architectural or urban context. It is argued that in relation to the architectural context monuments bear coordinative, subordinate, or interventional charader. Presented investigation of historic development of the monument art allows the comprehension of new concepts and means of expression of historic memory that has emerged during last decades of XX th, century as innovative ron dogmatic approach to long lasting tradition and stresses the importance of design qualities oriented towards inclusive and heterogenic public space formation. [...]