Medinės architektūros tradicija - Lietuvos ir Suomijos patirties paralelės

Abstract

Lietuvos architektai jau nuo XX a. pradžios domisi Suomijos architektūra. Straipsnyje analizuojama siauresnė medinės architektūros kūrybos sritis. Kaip tradicijos pagrindas aptariami kai kurie istorinės medinės architektūros ypatumai Lietuvoje ir Suomijoje. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruojami abiejų Salių medinės istorinės architektūros estetiniai, konstruktyviniai ir funkciniai sutapimai bei raidos panašumai. Pastebimi tokie Suomijos istorinės medinės architektūros savitumai, kaip Šios šalies šiaurinės dalies statiniai, mūrinę architektūrą imituojantys mediniai pastatai bei dabartinė istorinių medinių pastatų apsauga. Tradicijos tęstinumo apraiškų ieškoma analizuojant šiuolaikinę medinę architektūrą. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio vidurio Lietuvoje ir Suomijoje realizuoti objektai ženklina medinės architektūros tradicijos atgimimą, kuris reiškiasi įvairiomis estetinėmis ir konstrukcinėmis formomis, kuriose medis tampa sudėtine ar pagrindine statybos medžiaga, lemiančia pastato meninę išraišką. Išskiriami abiejų šalių aplinkoje dominuojantys statiniai, kurių architektūroje medžio panaudojimas yra įtaigiai paskleidžiama informacija visuomenei apie medžiagos pritaikymo universalumą, jos estetines ir semantines galimybes. Akcentuojama, jog daugiausia ir geriausiai vertinamų medinės architektūros tradicijos apraiškų šiuolaikinėje Lietuvos ir Suomijos architektūroje yra tarp mažesnio tūrio objektų, tokių kaip gyvenamieji namai, nedideli visuomeniniai pastatai. Suomijoje pastebimas dažnesnis medinių konstrukcijų naudojimas, naujų medinės architektūros tradicijos interpretavimo būdų paieška estetiniuose sprendimuose bei medinės architektūros mokymo procesas, kurio metu sukurti ir viešosiose erdvėse pastatyti objektai prisideda prie architektūros tradicijos atgaivinimo ir populiarinimo visuomenėje.

Lithuanian architects are interested in Finnish architecture from the beginning of the 20th. century. Wooden architecture as the narrower field of creation is analyzed in this article. There are discussed some peculiarities of historical wooden architecture as base of the tradition in Lithuania and Finland. Specific examples illustrate aesthetical, constructional, functional congruencies and development similarities in historical wooden architecture of the both countries. Author is looking for the succession of the tradition in the various examples of contemporary architecture. In the last decade of the twentieth century it is possible to find more objects of wooden architecture and it is the sign of the tradition regeneration in Lithuania and Finland. These objects have various aesthetical and structural forms, in which architecture, wood is the main or integral constructional material and serves for the main artistic expression. There are often used wooden structures in the new buildings and architects are searching for the new interpretations in tradition of wooden architecture in Finland.