Peculiarities of FDI performance in developed, developing and underdeveloped countries

Abstract

The aim of this article is to evaluate impact of FDI on sustainable development indicators of differently developed countries during two periods of time: a time span before (2000−2007) and a time span embracing the global economic crisis period (2000–2009). Reviewed ample supply of relevant scientific literature made a presumption to arise that the impact of FDI differs in developed, developing and underdeveloped countries, i.e. depends on the level of development: developed countries benefit most, developing less and underdeveloped least. Countries are attributed to respective groups according to their level of development and indicators are chosen for investigation. The following indicators capable of reflecting FDI impact on enhancing wellbeing in unevenly developed countries are: GDP, exports, inflation, population, life expectancy at birth, primary school pupils, infant mortality, total health expenditure per capita, total tax rate, internet users, residential consumption of electricity , and differences between developed and underdeveloped countries in the field of economic, social, business environment are taken into account. Several other hypotheses have been formulated and FDI impact on sustainable development indicators has been estimated with the help of empirical research in order to test the initial presumption. Obtained results enabled to compare peculiarities of FDI performance during two periods of time.

Šio straipsnio tikslas – įvertinti tiesioginių užsienio investicijų įtaką skirtingai išsivysčiusių šalių tvariosios plėtros rodikliams per du laikotarpius: prieš pasaulinę ekonominę krizę (2000−2007 m.) ir po jos (2000−2009 m.). Peržiūrėta didelė mokslinės literatūros imtis iškeldino hipotezę, kad tiesioginių užsienio investicijų įtaka skiriasi išsivysčiusiose, besivystančiose ir neišsivysčiusiose šalyse, pvz., priklauso nuo išsivystymo lygio: išsivysčiusios šalys pasipelno daugiausiai, besivystančios – mažiau ir neišsivysčiusios – mažiausiai. Šalys suskirstytos į atitinkamas grupes ir rodikliai pasirinkti toliau tirti. Pasirinkti rodikliai atspindi ir išryškina tiesioginių užsienio investicijų galimybę didinti skirtingai išsivysčiusių šalių gerovę (bendrasis vidaus ūkio produktas, eksportas, infliacija, gyventojų skaičius, gyvenimo trukmė, pradinių klasių mokinių skaičius, kūdikių mirtingumas, bendrosios sveikatos išlaidos, tenkančios gyventojui, mokesčių rodiklis, elektros suvartojimas gyventojui) ir priklauso ekonomikos, socialinių bei verslo aplinkos sritims. Suformuluojamos kelios kitos hipotezės, empirinio tyrimo būdu įvertinama tiesioginių užsienio investicijų įtaka pasirinktiems rodikliams. Gauti rezultatai leidžia palyginti tiesioginių užsienio investicijų įtakos savitumus skirtingai išsivysčiusioms šalims per du laikotarpius.