Interrelation of countries' developmental level and foreign direct investments performance

Abstract

The aim of this article is to formulate hypothesis about interrelation of countries' developmental level and foreign direct investments performance with reference to relevant scientific literature. Reviewed ample relevant scientific literature made a presumption to arise that the impact of FDI differs in developed, developing and underdeveloped countries, i.e. depends on level of development: developed countries benefit most, developing less and underdeveloped least. Countries to respective groups have been attributed according to their level of development and indicators chosen for the formulation of following hypotheses. The following indicators capable of reflecting FDI impact on enhancing wellbeing in unevenly developed countries (GDP, exports, inflation, population, life expectancy at birth, primary school pupils, infant mortality, total health expenditure per capita, total tax rate, Internet users, residential consumption of electricity) and differences between developed and underdeveloped countries in the fields of: economic, social and business environment. In the paper a series of hypotheses has been formulated.

Straipsnio tikslas – pateikti hipotezes apie šalių išsivystymo lygio ir tiesioginių užsienio investicijų veiklos sąveiką, remiantis atitinkama moksline literatūra. Peržiūrėjus didelę mokslinės literatūros imtį buvo iškelta hipotezė, kad tiesioginių užsienio investicijų įtaka skiriasi išsivysčiusiose, besivystančiose ir neišsivysčiusiose šalyse, pvz., priklauso nuo išsivystymo lygio: išsivysčiusios šalys pasipelno daugiausiai, besivystančios mažiau ir neišsivysčiusios mažiausiai. Šalys suskirstytos į grupes ir rodikliai pasirinkti tolesnėms hipotezėms formuluoti. Rodikliai atspindi ir išryškina tiesioginių užsienio investicijų galimybę didinti skirtingai išsivysčiusių šalių gerovę (bendrasis vidaus ūkio produktas, eksportas, infliacija, gyventojų skaičius, gyvenimo trukmė, pradinių klasių mokinių skaičius, kūdikių mirtingumas, bendrosios sveikatos išlaidos, tenkančios gyventojui, mokesčių rodiklis, elektros suvartojimas gyventojui) ir priklauso ekonomikos, socialinių ir verslo aplinkos sritims. Suformuluojamos kelios kitos hipotezės.