Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimų Lietuvos įmonėse analizė

Abstract

Psichosocialinių rizikos veiksnių praktinis įvertinimas ir registravimas gana sudėtingas darbas, reikalaujantis specialių žinių ir patirties. Sunkumų kyla dėl to, kad daugelį psichosocialinių veiksnių savokų sunku tiksliai apibrėžti, nes šie veiksniai priklauso nuo subjektyvaus darbuotojo aplinkos suvokimo. Psichosocialiniams rizikos veiksniams vertinti kuriami ir naudojami įvairus klausimynai. Kiekvieno jų tikslas ir šiek tiek skiriasi, ir panašūs – nustatyti streso lygį darbinėje aplinkoje. Nors pasaulyje tokie tyrimai atliekami gana seniai, Lietuvoje ši praktika žengia pirmuosius žingsnius. Šiame darbe aptariamas tyrimas, kuris buvo atliktas 19-oje Lietuvos įmonių dalyvaujant 245 respondentams. Tiriamiesiems buvo naudojami keturi klausimynai, kurie atskleidė darbovietėse egzistuojančius psichosocialinius rizikos veiksnius. Paaiškėjo, kad labiausiai stresui turintis įtakos veiksnys yra darbuotojo amžius ir patirtis. Darbe stresą labiau patiria moterys nei vyrai, taip pat labiau veikiami streso yra darbuotojai, neturintys aukštojo išsilavinimo. Taip pat pastebėta, kad tyrimo metu naudojant skirtingus klausimynus išryškėjo tos pačios problemos.

Psychosocial risk factors are quite hard to identify and analyze, as such work needs special knowledge and practice. Difficulties may appear as many concepts of psychosocial risk factors are hardly defined exactly and depend on a subjective perception of employee’s workplace environment. Different questionnaires, e.g. a questionnaire assessing stress at work, are created to identify psychosocial risk factors. The main purpose of each questionnaire is slightly different but simultaneously remains the same, i.e. to define stress level at work environment. Although, this kind of research has been conducted in other countries for quite a long time, however, in Lithuania, similar practice faces only first steps. The paper proposes an overview of research conducted in 19 companies in Lithuania. 245 respondents were involved in completing 4 questionnaires. The survey has revealed that the most contributory factor of stress appearance is the age and experience of workers. Female rather than male respondents feel stressed; the surveyed participants having higher education feel more affected by stress than those having other than higher education. Moreover, different questionnaires have revealed the existence of much the same problems.