Ar vertimas - kūrybos industrijų veikla? M. Heideggerio vertimo atvejis

Abstract

Straipsnyje keliami klausimai, ar teksto vertimas – kūrybinė veikla ir ar tai – kūrybos industrija. Šie klausimai nagrinėjami J. Howkinso ir R. Floridos iškeltų kūrybos industrijų bei kūrybos klasės kontekste. Vertimas traktuojamas kaip tam tikra idėjų komunikacija, atverianti skaitytojų bendrijai naujus kanalus. Pasitelkiamas M. Heideggerio veikalo Būtis ir laikas vertimo į lietuvių kalbą atvejis, kuriuo parodomos tiek specifinės mokslinio (filosofinio) teksto vertimo problemos, tiek apskritai vertimo kultūros kriterijai. Pažymima, kad vertimas – balansavimas tarp skirtingų reikalavimų: perdavimo tikslumo, gimtosios kalbos taisyklių, kūrybinių vertėjo intencijų. Autoriaus teigimu, vertimas – vidurio kelias siekiant kuo didesnio perteikiamų idėjų tiks- lumo ir kūrybiškai ieškant naujų komunikacijos formų. Vertimas – kūrybinė veikla, kaip kelio ieškojimas tarp prieštaringų reikalavimų ir kaip komunikacija, atverianti naujus kanalus skaitytojų bendrijai. Galiausiai tai leidžia kurti naują idėjų aplinką. Vertimas – kūrybos pramonė, kuri taip pat suprantama dvejopai: pirma, jis susijęs su knygų leidybos industrija, antra, tai naujos ekonominės aplinkos pramanymas susiliejant skirtingoms idėjoms.

The article deals with the questions whether translation of a text is a creative activity and whether it is a creative industry. These questions have been analyzed in the context of creative industries and creative class presented by J. Hawkins and R. Florida. The translation has been interpreted as certain communication of the ideas while it opens the new communicative channels for a community of the readers. The author uses the case of translation of M. Heidegger’s treatise Being and Time by showing both the specific problems of scientific (philosophical) text to be translated and the criterions of translation’s culture in general. The author stresses that translation is a balance between the different requirements: precision of transmission, the rules of native language, creative intentions of a translator. According to the author, the translation is the middle way of seeking the most precision of translation and of searching for the new communicative forms. The translation is a creative activity as searching for a way between the contradictory requirements and as communication that opens the new channels for a community of the readers. Finally, it allows creating a new environment of the ideas. The translation is a creative industry also twofold: first, it is related to the industry of books’ edition; secondly, it is creation of a new economic environment after the different ideas merge.