Kogeneracijos plėtros perspektyvų analizė po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo

Abstract

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) plėtros racionalus planavimas yra holistinis uždavinys daugeliui valstybių. Kogeneracijos technologijos leidžia sumažinti importuojamo kuro kiekį apie 30 %, pagaminant visiškai tiek pat šilumos ir elektros energijos, todėl šių technologijų plėtra yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių darnią energetikos sektoriaus raidą. Šiame straipsnyje pateikiama Lietuvos, kuriai, viena vertus, reikia kompensuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, o kita vertus, būtinos didelės investicijos centralizuoto šilumos tiekimo ir elektros energetikos sistemų atnaujinimui, patirtis pereinamuoju laikotarpiu. Straipsnyje pateikiami kogeneracijos plėtros plano rengimo metodologiniai principai ir apibendrinami gauti rezultatai. Analizuojant valdžios institucijų strateginius sprendimus, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, pateikiama alternatyva elektros energijos supirkimo skatinimo tvarkai, taip pat tiriamos valandinės elektros energijos prekybos neigiamų padarinių sušvelninimo technologinės ir finansinės galimybės. Lietuva turi didelį kogeneracijos plėtros potencialą ir galimą naudą ateityje socialinės ekonomikos atžvilgiu. Nepaisant to, kogeneracijos plėtrai reikia viešo reguliavimo mechanizmo, užtikrinančio jos tikslingumą ne tik socialinės, bet ir verslo ekonomikos požiūriu.

Planning a rational development of cogeneration (heat and electricity generation in one common process) is a holistic task to many countries. Cogeneration technologies allow to decrease the import of fuel by around 30%, keeping the same level of heat and electricity generation. Therefore, development of cogeneration is one of the most important factors that ensure a sustainable development of the energy sector. In this article, experience of Lithuania during the transitional period is presented: on the one hand, the closure of the Ignalina nuclear power plant has to be compensated; on the other hand, a large investment is inevitable to renew district heating and electricity sectors. The methodological principles for the preparation of the cogeneration development plan are also presented, and the results are summarized. Regarding the strategies of governmental institutions after the closure of the nuclear power plant, an alternative to the current method to promote the purchase of electricity is presented, and the technological and financial possibilities of reducing the negative impact of trading electricity in the spot market are investigated. There is a large cogeneration development potential in Lithuania and the possible future benefits in the view of social economy. Nevertheless, cogeneration development needs a public regulation mechanism which could ensure the expediency of the development not only from the social point of view, but also in the business economy approach.