Urbanistinių tendencijų poveikis miesto centro renovacijai

Abstract

Miesto centras yra integruota viso miesto ir jo metropolinės zonos dalis, jį veikia tos pačios urbanistinės tendencijos. Sąlygų miestų centrams renovuoti, degraduojančioms teritorijoms atsinaujinti ir kompaktiškumui pasiekti susiformavimas ar, jei pripažįstame, kad plėtrą galima valdyti, sudarymas, yra susijęs su chaotiškos priemiesčių suburbanizacijos mastu. Nevaldomos priemiesčių suburbanizacijos reiškinys tarptautiniuose mokslo darbuose, politikos dokumentuose vadinamas urbanistiniu sprogimu. Lietuvoje urbanistinis sprogimas išryškėjo XXI a. pradžioje, jį lemia įvairūs sociokultūriniai veiksniai. Atlikti tyrimai rodo, kad urbanistinis sprogimas reikalauja miestų renovacijos išteklių, blogina miestų demografinę situaciją, didina energijos vartojimą, automobilių skaičių bei viešosios infrastruktūros poreikį. Chaotiškos priemiesčių suburbanizacijos problemų neišsprendžia fizinės aplinkos projektavimas, atsietas nuo socialinio, ekonominio planavimo. Jis daugiausia sprendžia komercinius uždavinius. Remdamiesi pasaulinio garso urbanistų teiginiais, ES urbanistinės politikos gairėmis, atliktais Lietuvos urbanistinių tendencijų tyrimais, Vilniaus miesto monitoringo ataskaitos duomenimis, autoriai teigia, kad chaotiškas priemiesčių urbanizavimas yra nei funkcionalus, nei estetiškas, nei palankus miestų urbanistinių struktūrų, tarp jų ir centrų, renovacijai. Jis gali būti įveiktas tik numatant kompleksines, koordinuotas urbanistinės politikos, teritorijų planavimo ir įgyvendinimo priemones.

A city centre is an integral part of the overall urban model of the city and its metropolitan area. Therefore, the centre is influenced by the same urban trends. Renovation of the centre and devastated inner areas is related to the chaotic suburbanization trend. This trend is known as urban sprawl. It sucks viable powers (people, investments) from the city, which reflects in the loss of density of the existing urban structure as well as unaesthetic landscapes and threatens the revitalization of the existing urban structures and centres. The research on master plans of cities show their nonconformity to the demographic situation, which makes it impossible to avoid negative consequences of urban spread, growing use of resources, car dependency and pollution. New housing is developed to satisfy market needs, whereas the public interest is ignored. Based on the theoretical and practical research, the authors came to the conclusion that there is a need for a coordinated urban/rural policy and a realistic integrated territorial planning system as well as related monitoring and implementation tools. The EU policy documents and resolutions of National urban forums, which serve as a strong public think tank and monitoring tool in Lithuania, can serve as the guide for the sustainable development. The urban issues should be integrated into the National strategy for 2030.