Daugiabučių namų renovacijos vertinimas atsižvelgiant į trejopą naudą

Abstract

Neefektyvus šilumos vartojimas senuose daugiabučiuose pastatuose yra opi problema tiek didelę dalį savo pajamų šildymo išlaidoms skiriantiems gyventojams, tiek valstybei siekiant didinti energijos efektyvumą, mažinti klimato kaitą ir energinės nepriklausomybės tikslų. Tačiau daugiabučių namų modernizavimo programa vis stringa ir kyla grėsmė, kad energijos taupymo potencialas artimiausiu metu nebus realizuotas. Analizuojant modernizavimo procese kylančias problemas ir ieškant jų sprendimo, šiame straipsnyje analizuojama dabartiniu metu taikoma daugiabučių namų modernizavimo projektų vertinimo metodika. Dėmesys sutelkiamas ties veiksniais, lemiančiais pastato savininkų apsisprendimą dalyvauti modernizacijos projekte, tokiais kaip modernizavimo projekto finansinis patrauklumas. Viena iš svarbių daugiabučių namų modernizavimo procesą stabdančių problemų yra dabartinis modernizavimo projektų vertinimo metodas. Pirma, šis metodas neatspindi trejopos renovacijos naudos pastato savininkams. Antra, taikomas šilumos taupymo prognozavimo metodas yra nepakankamai patikimas. Straipsnyje siūloma vietoje įprasto renovacijos projektų vertinimo metodo taikyti „trejopos naudos“ metodą. Šis metodas atskleidžia renovacijai reikalingų investicijų pasiskirstymą pagal sukuriamą naudą. Tokiu būdu galima diferencijuoti renovacijos finansavimo šaltinius, suteikti išsamios informacijos pastato savininkams. Straipsnyje aprašomas atliktas konkretaus tipinio daugiabučio namo modernizavimo projekto vertinimas įprastiniu ir „trejopos naudos“ metodu. Palyginimo rezultatai rodo, kad, visas investicijas nepagrįstai priskiriant energijos efektyvumo priemonėms, renovacijos projektai tampa nepatrauklūs daugiabučių pastatų savininkams.

Inefficient heat use in old multi-flat residential buildings causes problems to the residents spending a large part of their incomes on heat bills as well as for the State working towards achieving goals of energy efficiency increase, climate change mitigation and energy security. However, the Lithuanian program of multi-flat building renovation keeps stalling, and therefore danger that much of this energy saving potential will go unrealised appears. The paper is concerned with the problems that arise when renovating multi-flat buildings according to the existing legislation. In this case, the emphasis is placed on the factors that have influence on decisions made by building owners to either participate or not in the renovation program. The paper demonstrates that the currently employed method of evaluating building renovation projects does not correctly reflect the benefits of refurbishment and gives financially unattractive financial indicators. Thus, the new method of investment distribution is introduced considering three aspects of benefits for building renovation. The case analysed demonstrates how the suggested “ternary benefit” method could be used for differentiating between financing sources and presenting relevant information to the building owners. Another related problem is heat saving assessment in the building refurbishment process. The paper argues that energy audits are far more suitable for the evaluation of modernisation projects than for energy performance certification.