Paviršinių nuotekų kiekio įvertinimas

Abstract

Standartiniai buitinių nuotekų debito matavimo būdai sunkiai pritaikomi paviršinėms nuotekoms dėl didelių debitų svyravimų, gausaus skendinčiųjų medžiagų kiekio, elektros tiekimo nebuvimo ir vietos trūkumo esamose sistemose. Todėl ieškoma naujų būdų ir alternatyvų, kaip būtų galima išmatuoti paviršinių nuotekų debitą, ypač urbanizuotose teritorijose. Paviršinių nuotekų debitų šalyje faktiškai nematuojama, o nuotekų kiekis apskaičiuojamas teorinėmis formulėmis. Darbo tikslas buvo palyginti vieno iš paviršinių nuotekų baseino faktinį išmatuotą debitą su apskaičiuotu pagal galiojančią standartinę metodiką. Paviršinių nuotekų debitas buvo matuojamas naudojant hidrostatinį lygio matuoklį, o teorinis debitas apskaičiuotas pagal artimiausios metrologinės stoties kritulmačio duomenis. Apskaičiuotas paviršinių nuotekų kiekis gautas beveik du kartus didesnis, nei išmatuotas. Būtina tobulinti esamą paviršinių nuotekų debito skaičiavimo metodiką, nes tai susiję su teršalų apskaita, mokesčiais už taršą ir aplinkos kokybės gerinimu.

Conventional wastewater flow measurement techniques are difficult to apply for stormwater runoff. Therefore, a strong need for the new types of flow measurements is foreseen, especially in the existing urban areas. Water level was measured applying a hydrostatic level meter and flow was calculated according to typical hydraulic relationship. The theoretical flow rate was calculated based on rain gauge data from the nearest metrological station. Following gauge data, the calculated storm water runoff was almost two times higher than the measured one. Differences in flow data will lead to uncertainties in statistical reports and misunderstanding between different authorities. The measurements of storm water flows are necessary, because they are associated with emission accounts, taxes on pollution and improvements to environmental quality.