Tango ir kinematografijos flirtas: aistra, nusikaltimas ir mirtis

Abstract

Straipsnyje pateikiama sociokultūrinė argentinietiško tango bei kinematografijos sąsajų analizė. Nagrinėjamos priežastys, lėmusios scenarijaus autorių bei režisierių susidomėjimą tango muzika bei šokiu. Parodoma, kaip kito tango vaizdavimas kinematografijoje pradedant nuo ankstyviausių įgarsintų filmų iki XXI a. Nagrinėjami filmai apie tango scenarijaus rašymą ir šiai tematikai skirto kūrinio režisavimą (Tango baras; Tangos, Gardelio egzilis; Tango, niekuomet manęs nepalik; Tango pamoka, Moulin Rouge) bei išryškinamos pasikartojančios, visiems šiems filmams bendros tendencijos. Svarstomos priežastys, dėl kurių tango kinematografijoje taip dažnai siejamas su gangsteriais, kriminaliniu pasauliu bei kalėjimais (Apnuogintas tango; Chicago; Tango su žudiku; Laisvės tango). Atskleidžiamas tango muzikos ir šokio gebėjimai perteikti meilės, aistros, pavydo jausmus, vizualizuoti laisvės bei mirties nuotaikas, svarstomos tango siužetinės linijos perspektyvos kino industrijos raidoje.

The article presents the socio-cultural research on interactions between the Argentinian tango dance and cinematography. The author analyzes reasons why screenwriters and directors show a big interest in tango music and dance. Research unveils the evolution of tango representation in cinematography since the earliest sound films until the twenty-first century. Of particular interest are films with tango scripts and tango performances (Tango bar; Tangos, the Exile of Gardel; Tango; The Tango Lesson; Moulin Rouge). Also, the reasons why tango in cinematography is often associated with gangsters, criminals and prisons is analyzed (Naked tango; Chicago; Assassination tango; Tango libre). Tango dance and music are perceived as particularly appropriate to express feelings of love, passion, jealousy, and to visualize freedom and death. Therefore, tango music and dance is considered an important and perspective topic of cinematography.