Pramogos politikų akiratyje senovės Graikijoje ir Romoje

Abstract

Straipsnyje atskleidžiamos pramogų fenomeno tapsmo kultūrinės ir socialinės aplinkybės senovės Graikijoje ir Romoje bei valdančiųjų požiūris į jas. Parodoma, kad pramogų atsiradimas glaudžiai susijęs su dievų kulto garbinimu. Romėnai, būdami didesni materialistai ir pragmatikai, dvasinėms pramogoms skyrė kur kas mažiau dėmesio nei graikai, puoselėję draminius vaidinimus. Graikijoje valdantieji pramogose pirmiausia įžvelgė jų relaksacinę, auklėjamąją, įtampą visuomenėje mažinančią ir solidarumą skatinančią funkciją, todėl negailėjo lėšų remdami tokius reginius, tačiau į jų praktinį organizavimą nesikišo. Romėnams labiau rūpėjo kasdieninis gyvenimas, jo teikiami kūno malonumai. Todėl ir pramoginiuose renginiuose – žaidimuose vyravo sportinio rungtyniavimo ir lenktyniavimo dvasia, itin išsiskyrė gladiatorių kovos, kurios, nors ir pasižymėjo krauju ir žiaurumu, bet labiausiai kaitino žiūrovų, kurių didžiąją dalį sudarė plebsas, aistras. Romoje valdantieji pramogas suvokė kaip efektyvią priemonę, siekiant politinių tikslų, ypač pelnant liaudies palaikymą įvairiuose rinkimuose. Ilgainiui tai tapo tradicija. Mūsų laikais – sudėtine politinės rinkodaros dalimi.

The article discloses the cultural and social conditions of the entertainment phenomenon in Ancient Greece and Rome and the attitude of the authorities to it. The appearance of entertainment is closely related to the worship of cult of Gods. It is shown that the Romans being more materialistic and pragmatic paid less attention to spiritual entertainment than Greeks who fostered dramatic performances. Greek rulers and noblemen saw relaxational and educational function of the entertainment and also considered it as reducing tension and promoting solidarity. However, they did not intrude into its practical organization and had only a monitoring position, whereas the Romans were more interested in daily life and its bodily pleasures. Accordingly in recreational activities – games there dominated the spirit of competition, especially the gladiators games, which were bloody and cruel, but heated passions of spectators whose majority was comprised of plebs. There is shown that the authorities considered the entertainment as an effective tool to reach political aims, especially for gaining the support of commons in various elections, so they financed gladiators’ performances generously. This tradition is still topical in the flow of years. These days it has become the constituent part of the political marketing.