Inovacinė veikla: šiuolaikiniai požiūriai ir rodikliai

Abstract

Inovacijos gali būti traktuojamos, kaip visuomenės variklis, užprogramuojantis ekonomikos augimą ir pažangą ilguoju šalies gyvavimo laikotarpiu. Inovacijų kūrimas apima visas gyvenimo sritis pradedant nuo individo inovacijų namų ūkio vienetuose, įmonių, kaip ūkio subjektų, inovacijų, ir baigiant inovacijomis viešajame sektoriuje. Minėtų inovacijų visuma užprogramuoja šalies vystymasi, konkurencingumą ir sėkmę ilguoju laikotarpiu. Bene didžiausias indėlis ekonomikos augimui yra užprogramuojamas įmonių kiuriamomis ir diegiamomis inovacijomis. Plačiąja prasme, remiantis Oslo 2018 m. manualu, inovacijas galima būtų skirstyti į produkto inovacijas, apimančias inovatyvių gaminių ir paslaugų kūrimą ir įvedimą į rinką, ir proceso inovacijas, apimančias procesų tobulinimą, kurie reikalingi sukūrti ir/ar pagaminti ir/ar pateikti produktus į rinką ir apima tiek pagrindinių, tiek palaikomųjų veiklų inovacijas pridėtinės vertės grandinėje. Šiame straipsnyje bus koncentruojamasi į įmonių kuriamas inovacijas ir vadovaujamasi Oslo manualo 2005 m. inovacijų skirstymu į atskiras rūšis. Tai bus panaudojama, kaip pagrindas pagrindinių sėkmės rodiklių inovacijų srityje modelio sukūrimui inovatyviai įmonei. Sukurtas modelis sudarys prielaidas įmonėms tobulinti savo funkcionavimą inovacijų pagrindu, o politikos formuotojams suteiks papildomos informacijos ir pagrindimo fiskalinių paskatų diegimui ir apibrėžimui, siekiant užprogramuoti šalies sėkmingą vystymasi ilgu laikotarpiu. Modelis atsižvelgia tiek į mikro, tiek į makro aplinkos veiksnius ir pirmuoju žingsniu siūlo įsivertinti įmonės išeities padėtį remiantis savo stiprybių ir silpnybių palyginimu su konkurentų bei aplinkos suteikiamų galimybių ir galimų grėsmių įvertinimu. Sekančiu žingsniu modelis pagrindinius sėkmės rodiklius inovacijų srityje siūlo skirstyti į įeities, proceso ir išeities rodiklius, kur įeities rodikliai apima idėjų generavimo stadijoje svarbius pagrindinius sėkmės rodiklius bei finansinius ir žmogiškuosius išteklius, skirtus inovacijoms kurti; proceso rodikliai atspindi kaip idėjos įgyvendinimas ir investicijų grąža juda laike; o išeities veiksniai atspindi inovatyvios idėjos komercializavimo rezultatus per suteiktų patentų skaičių, pardavimų, pelno ir investicijų grąžos rodiklius. Pasiūlytas pagrindinių sėkmės rodiklių inovacijų srityje nustatymo modelis galėtų pasitarnauti įmonių inovatyvios veiklos įeities, proceso ir išeities veiksnių efektyvumo vertinimui orientuojantis į produkto (gaminio ir paslaugos) inovaciją per produkto, proceso, organizacinę ir rinkodaros prizmę.

An innovation could be considered a public engine that programs economic growth and progress over the long run. The development of innovations covers all areas of life, ranging from individual innovations in household units, innovations of enterprises as economic entities, and ending with innovations in the public sector. The whole set of innovations programs the country’s development, competitiveness and success in the long run. However, the most significant contribution to economic growth is programmed by innovations of enterprises. Broadly speaking and with reference to the Oslo Manual 2018, innovations could be divided into product innovations that include the development of innovative products and services and their introduction into the market, and process innovations that include the development of processes required to develop and /or produce and/or market products and cover both kinds of innovations activities – core and supportive activities in the value added chain. This article will focus on innovations developed by companies in the private sector and their classification by the Oslo Manual published in 2005. It will be used as a basis for the development of the model of the key performance indicators in the field of innovations for an innovative company. The developed model will create the preconditions for enterprises to improve their functioning on the basis of innovations, and will provide policy makers with additional information and justification for the introduction and definition of fiscal incentives in order to program the successful development of country over a long period. The model takes into account both micro and macro environmental factors and, in the first step, proposes to assess the company’s outlook based on its strengths and weaknesses compared with the competitors and the assessment of opportunities and potential threats of the environment. By the next step, the model proposes to divide the key performance indicators in the field of innovation to input, process and output indicators, where input indicators cover important key performance indicators in the field of ideas generation, and financial and human resources allocation for innovations development; process indicators reflect how the idea‘ implementation and the return on investment are moving in time; while the output factors reflect the results of the commercialization of the innovative idea through the number of patents, sales, profit and return on investment. The proposed model for establishing the key performance indicators in the field of innovation could serve to assess the effectiveness of innovation activities of company through evaluation of input, process and output factors, upon focusing on product (good or service) innovation in the light of product, process, organizational and marketing innovations.