Apleistų teritorijų reikšmė formuojant miesto rekreacijos sistemą

Abstract

Įvairiais istoriniais laikotarpiais miestai susidūrė su regeneracijos problemomis, o jas sprendžiant didelę įtaką turėjo gamtinis miesto karkasas ir viešųjų erdvių sistemos formavimas. XIX a. industrializacija ir XX a. įvykių virtinė bei santvarkų kaita iš esmės pakeitė požiūrį į viešąsias erdves ir rekreacines miesto teritorijas. Šiuo metu dauguma miestų bando spręsti poindustrinio palikimo klausimus: ieškoma būdų, kaip atgaivinti atsiradusias dykras miesto vidinėje struktūroje ir sustabdyti urbanizuotos aplinkos plėtimąsi į išorę. Ypač aktualios viešųjų erdvių, rekreacinių miesto teritorijų ir gamtinės aplinkos gaivinimo problemos. Vykdant miestų gaivinimo programas, bandoma sekti darnios raidos principais, tačiau kyla įvairių diskusijų dėl tvariųjų koncepcijų konkretinimo. Šiuo atveju dykros ir apleistos teritorijos turi didelę potenciją taisant praeito amžiaus planavimo klaidas, jas konvertuojant ir įtraukiant į miesto rekreacijos sistemą – sveikos miesto aplinkos palaikymo programą.

Contemporary cities are facing some big challenges of the post-industrial era, and abandoned territories are one of them. Different regeneration programs and ideas are being implemented in the cities and some of them have been turned into entire experimental urban labs. Nevertheless, landscape urbanism seems to take its right position and is very promising for sustainable and balanced future development in urban environment. One of the ways to develop the green regeneration is to use the potential of abandoned territories, which appear to be part of inner city’s structure, while activating them, converting into recreational spaces and incorporating into the general system of urban recreation. Vilnius is a very green city and it has lots of recreational potential. However, it is not properly used and the system of urban recreation is fragmented. At the moment there is around 614 ha of the city’s territory, which needs to be regenerated and this opportunity should be used to build up an even more accessible recreational network. Abandoned territories, such as sport stadiums developed during the Soviet regime, have a big potential to be activated as local recreational spaces as they are spreading quite gradually in the residential districts.