Panoptikumas utilitarizmo principais grindžiamoje visuomenėje: komunikaciniai aspektai

Abstract

Straipsnis skirtas britų filosofo Jeremy’o Benthamo Panoptikumo projekto teorinių pagrindų analizei ir interpretacijai. Siekiant ištirti šio projekto kilmę ir tikslus, pirmoje straipsnio dalyje susitelkiama ties jo autoriaus, kaip utilitarizmo etinės doktrinos propaguotojo, socialine pozicija. Teigiama, kad panoptikumas, kaip universali socialinė institucija, yra neatsiejamas nuo utilitarizmo principų, sudarančių jo atsiradimo pagrindą. Antroje straipsnio dalyje aptariami svarbiausi utilitarizmo principais grindžiamos visuomenės komunikaciniai aspektai, komunikaciją suprantant kaip socialinę sąveiką ir socialinius veiksmus. Panoptikumo projektas traktuojamas kaip priemonė pasiekti ir užtikrinti sėkmingą visuomenės narių komunikaciją, išryškinant ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias jo puses. Trečioje straipsnio dalyje iškeliamas esminis šio tyrimo klausimas – ar šis projektas atliepia, ar prieštarauja utilitarizmo principams? Komunikaciniu aspektu pateikiamas dvejopas šio panoptikumo projekto vertinimas. Viena vertus, šis socialinės institucijos modelis pasmerkia potencialius jos narius nekomunikacijai ir dezinformacijai. Kita vertus, XVIII a. fizinių bausmių klestėjimo epochos sąlygomis iškyla kaip pažangi ir humaniškumą aukštinanti idėja.

The article deals with the analysis and interpretation of theoretical background of Jeremy Bentham’s project of Panopticon. In order to investigate the origins and objectives of this project, the first part of the article focuses on the social position of its author as the propagator of ethical doctrine of utilitarianism. It is argued that the Panopticon as the universal social institution is inseparable from the utilitarian principles, constituting the basis for its occurrence. The second part of the article discusses the aspects of communication of the society based on principles of utilitarianism. The communication is understood as the social interaction and social activities. The project of Panopticon is treated as a means to achieve and ensure the successful internal communication in a society, highlighting not only the strengths but also weaknesses in its direction. The third part of the article raises the key question of this investigation: does this project conform to or, on the contrary, contradicts the principles of utilitarianism? The evaluation of the project of Panopticon is dual – on the one hand, this model of social institution condemns its potential members to non-communication and disinformation and, on the other hand, it arises as the advanced and humanity-esteemed idea under the conditions of physical punishment of the 18th century.