The indicator model for sustainable revitalization of rural property

Abstract

The paper deals with the problem of derelict and mismanaged rural buildings in Lithuania that have a negative influence on the natural and social environment as well as on economy of the country. The objective of this scientific research is to design the model for the establishment of redevelopment priorities of derelict property and its environment. The model is based on sustainable solution with the help of sustainability indicators. Therefore, existing models, concepts, and typology of sustainability indicators were analyzed. Observations of rural buildings of territorial distribution were made and factors determining distribution and revitalisation perspectives of unused buildings were established using methods of mathematical statistics. Accordingly the system of criteria was worked out. The designed system was adjusted for multiple criteria of decision-making techniques and calculations using the fuzzy version of the Technique for Order Preference by Similarity to Ideal Solution were performed, determining redevelopment priorities of buildings.

Straipsnyje nagrinėjama neūkiškai naudojamų ar šeimininkų neturinčių, neigiamai veikiančių gamtinę ir socialinę aplinką bei šalies ūkį kaimo statinių Lietuvoje problema. Šio mokslinio tyrimo tikslas yra parengti modelį apleistų pastatų ir jų aplinkos atnaujinimo variantų prioritetams nustatyti. Modelio rezultatas - darnus sprendimas, pasiekiamas naudojant darnaus vystymo indikatorius. Dėl šios priežasties išanalizuota mokslinėje literatūroje pateikiama darnaus vystymo indikatorių samprata, duomenų ir indikatorių skirtumai bei jų abipusė sąveika, pagrindinės indikatorių naudojimo sritys nekilnojamojo turto vadybos procese. Atlikta esamų darnios plėtros indikatorių sistemų, koncepcijų ir tipologinių grupių analitinė apžvalga, turint tikslą parengti unikalią rodiklių sistemą apleistų pastatų atgaivinimo prioritetams nustatyti. Matematiniais statistiniais metodais atlikti nenaudojamų Lietuvos kaimo statinių teritorinės sklaidos tyrimai ir nustatyti faktoriai, veikiantys šių pastatų panaudojimą. Pagal šių tyrimų duomenis ir bendruosius darnaus vystymo principus, parengta rodiklių sistema. Sistemą sudaro trys tipologinės grupės (esama padėtis - plėtros galimybės - pokyčiai), susidedančios iš keleto posistemių, aprašančių įvairius darnaus vystymosi komponentus. Sudarytoji indikatorių sistema pritaikyta daugiakriteriniam sprendimų priėmimui. Apleistų pastatų bei jų aplinkos darnaus atgaivinimo variantų prioritetiškumui nustatyti pasiūlyta naudoti neapibrėžtųjų aibių teorijos ir artumo idealiam taškui kriterijaus derinį. Straipsnyje pateiktas skaičiavimo šiuo metodu pavyzdys. Pasiūlytas modelis gali būti pritaikytas ne tik Lietuvos kaimo statinių sutvarkymui, bet ir kitoms darnaus vystymo problemoms spręsti.