Vandens netekties įtaka savikainai Plungės miesto pavyzdžiu

Abstract

Vandens netektis yra svarbus rodiklis. Juo remiantis galima vertinti vandens tiekimo sistemos efektyvumą, todėl netekties mažinimu suinteresuota kiekviena vandens tiekimo bendrovė, nes pirmiausia tai susiję su išlaidų mažinimu. Teoriškai įmanoma visiškai panaikinti vandens nuostolius, tačiau praktiškai tai beveik neįgyvendinamas uždavinys nei techniniu, nei ekonominiu požiūriais. Daugelis specialistų mano, kad vandens netektį siekti daryti mažesnę kaip 8-12 procentų patiekto į vandentiekio tinklą vandens kiekio ekonomiškai neapsimoka, nes išlaidos, kurių prireikia tokiai kruopščiai vandentiekio tinklo priežiūrai, eksploatavimui ir remontui, darosi didesnės už sutaupyto vandens vertę ir kainą. Lietuvos miestų vandentiekiuose vandens netektis šiuo metu svyruoja nuo 15 iki 40 procentų. Darbo metu buvo surinkti duomenys apie Plungės miesto vandentiekio tinklą, tinklo inžinerinę įrangą, jų būklę ir eksploatavimo režimą, informacija apie vandens vartotojus, teikiamo į tinklą bei realizuojamo vandens kiekius ir kitimo tendencijas. Surinkta ir išanalizuota galima gauti informacija apie vandens netektį vandesn tiekimo sistemoje nuo vandens išgavimo vietos iki vartotojo. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių atsirado patiekto ir realizuoto vandens kiekių skirtumas, vandens netekties priežastis buvo analizuota atskirai. Nustatytos kiekybinės ir kokybinės kiekvienos vandens netekties sudedamosios dalies charakteristikos. Nustatyta vandens netekties įtaka vandens savikainai, pateikti galimi jos mažinimo metodai.