Dirvožemio užtaršos sunkiaisiais metalais kairių karinio poligono teritorijoje tyrimai ir vertimas

Abstract

Karinės veiklos poveikis aplinkai pasireiškia tiek pasauliniu, tiek lokaliuoju mastu. Jos padariniai turi įtakos dideliems teritorijų plotams, labai kenksmingi gamtai ir žmonių sveikatai. Šio pobūdžio taršos šaltinio žala aplinkai ilgalaikė, specifinė, pasireiškianti fiziniais teritorijų pažeidimais, keičiančiais kraštovaizdį ir natūralias ekosistemas. Karinių poligonų teritorijas tirti ir jų aplinkosauginę būklę įvertinti labai svarbu ir būtina, norint nustatyti valymo, jų aplinkosauginės būklės optimizavimo darbus bei apimtis. Tačiau kol kas ne visos karinės teritorijos Lietuvoje pakankamai ištirtos, nežinomi jų aplinkosauginiai pažeidimai. Todėl tirti tokias teritorijas yra aktualu, tai turi ir mokslinės, ir aplinkosauginės reikšmės. Daugiausia į aplinką patenkančių cheminių elementų kaupiasi dirvožemyje ir vandens baseinų dugno nuosėdose. Dirvožemis yra laikomas ir teršalus kaupiančia, ir pernašos terpe. Teršalai, patekę į dirvožemį su dulkėmis, krituliais ar kitu būdu, čia kaupiasi įvairių junginių pavidalu. Iš dirvožemio jie gali patekti į augalus ir per juos – į mitybines grandines. Taip pat gali migruoti į paviršinius, gruntinius bei požeminius vandenis ir išplisti dideliais atstumais. Iš čia vėl patekti į mitybines grandines ir nuodyti gyvus organizmus. Pagrindinis tyrimų tikslas – įvertinti Kairių karinio poligono dirvožemio taršą sunkiaisiais metalais; parinkti ir ištirti būdingas dirvožemio užtaršos dėl karinės veiklos vietas; taikant šiuolaikines bandinių ėmimo metodikas atlikti sunkiaisiais metalais užteršto dirvožemio analizę ir įvertinti rezultatus bei galimą sunkiųjų metalų poveikį aplinkai.