Clogging test of landfill leachate drainage using different fillers

Abstract

Municipal waste landfill leachate formed at different stages of the operation of the landfill, has a negative impact on the natural environment. According to the newly implemented waste management policy on modern solid waste deposit sites, landfill leachate has to be monitored. Five experimental columns were constructed in size of 500 mm long and 200 mm in diameter. They were filled with different fillers. The flow of leachate allowed for calculation of the leachate volume per year in a landfill, where it was taken. The experiment was carried out for 365 days. Significant change of the porosity was determined in all columns. Although the landfill for this period represents only 1/50 or less of the operation time, the laboratory tests found that the drainage layer bandwidth of reduction in one year can have a negative impact in the long run of time, which will only increase congestion. For higher porosity value of the test substance, allowing for more impairment, a 2% points decrease in the value is less dangerous when the porosity value is of 57 or 45 percent, than of 29 or 47%. The main elements that influence the conductivity decrease are calcium, silicon and iron compounds. The change of these compounds was observed during lysimetric study, where the concentration of each month in all the columns was decreasing. The results showed, that the rubber used for creating fillers in columns provided for bigger porosity of the layer. It is the beneficial reason to use rubble and rubber waste mix for forming drainage layer in landfills.

Komunalinių atliekų sąvartynų filtratas, susiformuojantis skirtingais sąvartyno eksploatacijos etapais, daro neigiamą įtaką gamtinei aplinkai. Naujai įgyvendinama atliekų tvarkymo strategija. Šiuolaikinėse kietųjų atliekų deponavimo aikštelėse atliekama sąvartynų filtrato stebėsena. Eksperimentui atlikti sumontuotos 500 mm ilgio ir 200 mm skersmens kolonėlės buvo pripildytos skirtingų užpildų. Filtratas leistas apskaičiavus metinį sąvartyno filtro kiekį. Eksperimentas buvo atliekamas 365 dienas. Reikšmingi poringumo pokyčiai nustatyti visuose tirti naudotuose mišiniuose. Sąvartyno eksploatavimo atžvilgiu toks laikotarpis tėra 1/50 dalis ar dar mažiau eksploatavimo trukmės. Laboratoriniais tyrimais nustačius, kad drenažo sluoksnio pralaidumo sumažėjimas per vienerius metus gali turėti neigiamos įtakos, yra akivaizdu – per ilgą eksploatavimo laiką užsikimšimas tik didės. Kai tiriamos medžiagos poringumo vertė didesnė, leistinas didesnis jos sumažėjimas, t. y. poringumo vertei esant 57 ir 45 %, jos sumažėjimas 2 % punktais yra mažiau pavojingas nei esant 29 ar 47 %. Pagrindiniai elementai, darantys įtaką laidumo sumažėjimui, yra kalcio, silicio bei geležies junginiai. Šių junginių koncentracijų pokytis buvo stebimas lizimetrinio tyrimo metu. Koncentracijos kiekvieną mėnesį visose kolonėlėse mažėjo. Rezultatai rodė, kad sąvartynų filtrato drenažiniam sluoksniui tinkamiausia naudoti drenažo skaldos ir gumos atliekų mišinį. Jo poringumas mažiausiai pakito.