Risk adjustment and performance measurement: symmetrical versus asymmetrical measures

Abstract

Risk adjustment of returns and performance measurement is of great interest to financial institutions around the world today, because management board of a certain financial institution wants to know what risks their institution is bearing while achieving a certain level of returns. Separate measures of risk and return are combined in a single ratio through a risk adjustment process and corresponding measures are analysed in the paper. All risk adjustment measures are divided into two separate es in the paper according to normality of returns of market variables or portfolios criterion. The analysis revealed the following conclusions: when the normality assumption holds, the generalized Sharpe rule is superior to other risk adjustment measures from the ; when we cannot rely on the normality assumption, then Farinelli-Tibiletti ratio is superior to other asymmetrical risk-adjustment measures because it not only accounts for the deviations of financial data from normal distribution, but enables to asses the impact of different preferences of an investor towards profits and/or losses expected.

Šiandien finansų institucijos visame pasaulyje labai domisi vertinimu, koreguotu pagal riziką, nes jų vadovybė bei akcininkai nori žinoti realius planuojamų pasiekti ar jau pasiektų finansinių rezultatų vertinimus, kadangi yra svarbu, kokią riziką prisiimant bus arba buvo pasiekta vienokių ar kitokių rezultatų. Finansinius rezultatus ir prisiimamą riziką į vieną rodiklį bando susieti vertinimo, koreguoto pagal riziką, koncepcija bei atitinkamos metodikos, kurios ir yra straipsnyje nagrinėjamos. Vertinimo, koreguoto pagal riziką, metodikos straipsnyje suskirstytos į dvi skirtingas klases pagal tai, ar jie paremti prielaida, kad tiriamų rinkos kintamųjų ar portfelių pelningumai yra pasiskirstę pagal normalųjį pasiskirstymo dėsnį, ar ne. Atlikta analizė leido padaryti tokias išvadas: kai prielaida dėl normaliojo skirstinio galioja, apibendrinta Sharpe metodika yra pranašesnė už kitas šios klasės vertinimo, koreguoto pagal riziką, metodikas; kai negalima taikyti prielaidos dėl normaliojo skirstinio, tuomet Farinelli-Tibiletti koeficientas yra pranašesnis už kitus asimetrinius vertinimo, koreguoto pagal riziką, rodiklius, nes jis įvertina ne tik tiriamų finansinių duomenų nuokrypas nuo normaliojo skirstinio, bet ir leidžia atsižvelgti į skirtingas investuotojo preferencijas laukiamo pelno ir/ar nuostolio atžvilgiu.