Tvarumo apskaita: trumpa istorija ir koncepcija

Abstract

Tvarumo koncepcija nuo 1990 m. įgavo naują pagreitį tarptautinėje akademinėje ir profesinėje apskaitos literatūroje. Straipsnyje pateikiama trumpa tvarumo apskaitos istorija, finansinės apskaitos transformavimo į tvarumo apskaitą pagrindai bei tvarumo ataskaitų teikimo gairės. Pateikiamas įmonės ekonominės pridėtinės vertės skaičiavimo modelis. 7 Dabartinė finansinė apskaita ir tradicinis ekonominis vertinimas nefiksuoja visų ekonominių veiksmų pasekmių. Išorės veiksniai - sąnaudos ir nauda, kuri netiesiogiai atitenka įmonei - nėra įtraukta į finansines sąskaitas. Tradicinė finansinė apskaita apima tik ekonomines vidaus atsargas ir srautus (ir kai kurį socialinį ir aplinkos poveikį), atitinkamai atvaizduotus balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tvarumo apskaitoj siekiama išnagrinėti visas tris dimensijas. Tvarumo apskaita yra finansinės informacijos generavimas, analizė ir naudojimas, siekiant pagerinti bendrą aplinkosaugos, socialinį ir ekonominį veiksmingumą, tai naudingas įrankis, kuris gali būti naudojamas siekiant padėti įmonėms ir organizacijoms tapti tvaresnėmis. Ji pripažįsta svarbų finansinės informacijos transformavimo vaidmenį ir rodo, kaip tradicinė finansinė apskaita gali būti išplėsta, siekiant atsižvelgti į tvarumo poveikį įmonei. Tvarumo apskaitos tikslas sukurti alternatyvių sąskaitų rinkinį, kuris leistų įmonei atstovauti kaip tvariai. Sąskaitos rodo, investuojamas į tvarumą sąnaudas bei pelną ir galimą socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę riziką, susijusią su išorės poveikiu. Tvarumo valdymo sąskaitos teikia naudingus vidaus ataskaitų įrankius, kurie leidžia stebėti pažangą siekiant tvarumo tikslų.

This article has outlined many examples of using monetised information for sustainable decision making. Financial accounting concerns itself with internal economic, social and environmental activity that impacts stocks and flows by presenting monetised data in the Balance Sheet and Profit and Loss account respectively. Because of the way the Balance Sheet and P&L are framed for the investor, the social and environmental costs and benefits both internal and external are hidden. The different types of internal flows can be brought out by restating the P&L as Environmental or Social Value Added Statements. The external flows can be captured by extending the boundaries of the organisation and asking: how much would it have cost to avoid or restore the impacts over the period? This information can be presented in external accounts. The impacts which need to be avoided or restored are beginning to be understood for the environment. For the social side, the many different perspectives on a social ‘good’ or ‘bad’ impact can be approached using a stakeholder dialogue model. The internal stocks of social capital, indicating the competencies and capabilities of the organisation, are being valued by capital markets as the difference between book values and the market value of the company. There have been several approaches to allow managers to understand their intangible assets – including the Intangible Asset Monitor, brand valuation and a Return on Assets approach.